Mano pašnekovė - lietuvaitė, laimingai ištekėjusi už pakistaniečio. Ji gyvena su musulmonu, džiaugiasi pagarbiu jo elgesiu, augina sūnų ir niekaip negali suprasti žmonių, linkusių pasmerkti kitą dėl skirtingos odos spalvos ar kitokio tikėjimo. Sutikusi duoti interviu, atsakinėjo į nevisai ,,patogius“ klausimus, jau vien tam, kad paneigtų išankstinę lietuvių nuomonę apie mišrias šeimas. Pasak jos, niekšų yra bet kokioje tautoje...

Kur sutikai savo vyrą?
Susipažinau tik atvažiavusi į Angliją. Gal esu kitokių pažiūrų, nei tradiciniai lietuviai. Man jokio skirtumo, kokios spalvos žmogus – gali būti nors ir žalias, jei jis toks jau yra. Mes juk visi sukurti skirtingi – nesame vieno veido, vieno svorio ir pan. Kaip tik įdomiau, kad mes kitokie.

Pamatė gražuolę lietuvaitę ir ištirpo?
Žinojau, kad azijiečiams labai patinka šviesios moterys, tačiau maniškis buvo kitoks, net teko paklausti, ar jis nėra homoseksualus...Pasirodo, kad ne – tik jis, palyginti su lietuviais, buvo labai drovus. Jis nėra gimęs Anglijoje, tiesiog atvažiavo iš Kuveito, patiko ir pasiliko, nors bandė grįžti į gimtinę.

Kaip sureagavo tavo tėvai, kai pranešei, kad ruošiesi kurti šeimą su musulmonu?
Tėtis reagavo santūriai, gal ką ir pasakė mamai. Mama labai išsigando, juk kita šalis, kitas tikėjimas, sakė: ,,Dieve, kaip bijau...“ Aš jos nespaudžiau, daviau kelias dienas apsiprasti. Po to ji reagavo normaliai, tiesiog pasakė, jog tai yra mano likimas ir aš pati turiu apsispręsti, ką su juo daryti. Ji man tikrai nedraudė, tiesiog paliko nuspręsti pačiai, nes jai padarysiu klaidą, tai bus tik mano pačios klaida.

Kiek laiko judu drauge?
Jau ketverius metus.

Ar per tą laiką nors sekundę pagalvojai, jog ,,tai tavo klaida“?
Niekada!

Kokie skirtumai, tavo manymu, tarp lietuvių ir kitataučių?
Nenoriu šmeižti lietuvių vyrų, tačiau skirtumas didžiulis – musulmonai labai gerbia moteris. Negaliu nuteisti visos tautos dėl kokio nors vieno pašlemėko – jų turbūt pasitaiko kiekvienoje tautoje. Tačiau labai nemėgstu išankstinio nusiteikimo. Jeigu mano vyras musulmonas, tai dar nereiškia, kad jis mane laiko uždaręs ir verčia dėvėti čadrą.

Beje, ar yra tokių dalykų, kurių jis nesuprastų, t.y., kas priimta mūsų kultūroje, o neįmanoma jo?
Jis labai atviras žmogus, tiesiog pasakė man, kad nenorėtų, jog aš daryčiau ką nors prieš savo valią. Jam būtų nemalonu, jei aš daryčiau ką nors liepiama. Galiu elgtis kaip tinkama. Jis nedraustų nešioti net mini sijono, jei tik aš norėčiau, bet pati nenoriu.

O koks buvo jo tėvų požiūris į tave – tu gi ne musulmonė...
Jo tėvas sureagavo normaliai, išgirdęs, kad aš ,,balta“, tik paklausė, ar aš ne britė...Sužinojęs, kad lietuvė, ,,tradiciškai“ paklausė, kur ,,ta Lietuva“... Atsakymas: ,,iš Rytų Europos“ mano uošvį tenkino, jis žinojo, kad moterys iš tos pasaulio dalies nėra tokios išlepintos kaip, tarkime, britės. Mamos reakcija buvo audringesnė – ji mūsų santykiams prieštaravo beveik metus. Sakė, kad taip negalima ir nepriimta. Vėliau į svečius atvažiavo jo sesuo, susipažinom, ji turbūt ir pakeitė mamos nuomonę. Jų kultūroje labai svarbus marčios ir anytos ryšys, suprantu, kad ji jaudinosi, kaip mes susikalbėsime, nes angliškai ji nemoka, tačiau aš moku urdų kalbą.
Mano vyras buvo net grįžęs į Kuveitą, kad paaiškintų mamai, kokia aš, ir gautų teisę su manim sukurti santuoką.

Ir kaip jam sekėsi?
Grįžo be mamos atsakymo, tačiau ji paskambino po kelių dienų ir palaimino mūsų santykius.

Kaip suprantu, jūsų abiejų mamos patyrė tokius pačius jausmus...
Galima sakyti, jog taip. Tik mano mama greičiau ,,atsileido“. Jos abi suprato, jog tai mūsų pasirinkimas, galbūt – ir likimas...

Tavo vyras iš didelės šeimos?
Taip, jie keturiese. Dvi sesės ir du broliai, visi sukūrę šeimas su savo tautiečiais.

Ar jie griežtai laikosi tradicijų?
Vyresnioji sesuo skara galvos nedengia, beje, mama taip pat. Jaunesnioji griežčiau laikosi tradicijų. Pagal islamo taisykles, moteris gali atidengti tik veidą ir pėdas. Plaukai laikomi, na, nelabai padoriu dalyku, tokiu, kuris gali sujaudinti vyrą.

Tu būtum sutikusi laikytis tokių taisyklių?
Sunku pasakyti, nes nebuvau priversta to daryti. Turbūt būčiau pagalvojusi, ar taip stipriai jį myliu, kad galėčiau prisitaikyti prie tų taisyklių.

Kultūriniai skirtumai dideli. Leisk paklausti, ką jūs valgote?
Viską, išskyrus kiaulieną, bet jos aš nevalgau jau daug metų, atsisakiau dar iki pažinties su savo vyru. Visiškai sutinku su juo, kad tai nešvari mėsa. Dabar, kai jau turim sūnelį, dar atidžiau stebiu, kad namuose nebūtų tos mėsos produktų. Kitą mėsą valgome, labai mėgstu avieną, gaminu aštriai. Na, ne taip aštriai, kaip jie gamina. Paruošiu plokštainį, mano vyrui tai labai patinka. Tiesiog dievina šaltibarščius, kopūstų sriubą. Mūsų virtuvė labai mišri.

Tavo vyras tikintis?
Taip, bet nefanatiškai. Darbo metu nesimeldžia, tačiau ramadano laikosi, kaip, beje, ir aš – labai geras būdas mesti svorį... Jei rimtai, aš jį tiesiog palaikau, nelabai būtų draugiška, kai vyras nevalgo nuo saulėlydžio iki saulėtekio, šalia šlamšti.

Alkoholis musulmonams tabu...
Mano vyras yra jo bandęs, tačiau negeria, kaip ir aš.

Kol kas kalbėdamas su tavimi, matau, kad nėra didelių kultūrinių skirtumų – tiesiog tarp jūsų labai daug bendrų bruožų?
Meluočiau, jei sakyčiau, jog gyvename idealiai... Kaip ir kiekvienoje šeimoje: ir pasibaram, ir pasipykstam, tačiau visada ieškom bendrų problemos sprendimo kelių.

Tavo sūnus auklėjamas kaip musulmonas?
Taip, tai atsitiko labai natūraliai, galima sakyti, su vaiko gimimu, jo ir vardas rytietiškas. Beje, su vyru sutarėme, kad dukrai vardą išrinksiu aš. Ir tai bus Nida. Mane jau nuo vaikystės traukė Rytų kultūra, galbūt dėl to man taip paprasta viską priimti, man tai įdomu, aš studijuoju koraną, galima sakyti, kad aš išpažįstu islamą.

Ar savo būsimą mergaitę auklėsi kaip katalikę?
Ne.

Turbūt matei ar girdėjai ne vieną istoriją, kaip išsiskyrus su musulmonu yra atimami vaikai, nebijojai to? Juk visuomenės nuomonė jau pakankamai suformuota...
Neturiu aš jokių išankstinių nusistatymų, jei bus, tada ir spręsiu. Mane iš viso labai erzina ta suformuota nuomonė, jei jau musulmonas, tai būtinai muš žmoną, atims vaikus. Pažiūrėkit, ar vokietis dabar to nedaro su lietuve (pašnekovė turi omenyje Luizos Rinau atvejį, aut. past.) Visose tautose yra savų niekšų...