Nuo antradienio įsigalioja naujos Darbo kodekso pataisos, liberalizuojančios streikų skelbimo tvarką ir sugriežtinančios viršvalandžių apmokėjimo tvarką. Jų dėka, anot verslininkų, valytojos gaus didesnį atlyginimą nei direktoriai, o streikai ir išaugusios išlaidos gali prie bankroto ribos privesti didžiausias įmones.

Tuo metu Darbo kodekso (DK) pataisų iniciatoriai teigia, kad jomis užkertamas kelias darbdavių piktnaudžiavimui apmokant viršvalandinį darbą, o kuriamas streikų baubas esą neturi realaus pagrindo, rašo antradienį dienraštis "Vakarų ekspresas".

Dar gegužę Seimas priėmė profsąjungų siūlytus kodekso pakeitimus. Iki šiol streikui paskelbti buvo būtina, kad tam slaptu balsavimu pritartų du trečdaliai įmonės ar padalinio darbuotojų, jei streikas skelbiamas padalinyje. Pataisomis įtvirtinta, kad nuo liepos 1-osios streikas skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritarė daugiau kaip pusė įmonės ar padalinio darbuotojų.

Taip pat sumažėjo sričių, kuriose draudžiama skelbti streiką. Anksčiau buvo uždrausta streikuoti vidaus reikalų, krašto apsaugos ir krašto saugumo sistemose, centralizuoto elektros energijos, šilumos ir dujų tiekimo įmonėse, neatidėliotinos medicinos pagalbos tarnybose. Dabar draudimas streikuoti liko tik greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbantiems darbuotojams.

Įstatymu pakeista ir mokėjimo už viršvalandžius bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarka. Padidintas apmokėjimas nuo šiol bus skaičiuojamas nuo viso darbuotojo darbo užmokesčio, kartu su priedais, premijomis, priemokomis, o ne tik nuo nustatyto darbo užmokesčio.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Mykolas Aleliūnas teigia, kad šios DK pataisos yra didžiausia nesąmonė ir turės itin žalingų padarinių šalies ūkiui.

"Suprantama, kad pagal iki šiol galiojusią tvarką buvo sudėtinga streiką paskelbti, pavyzdžiui, didžiuosiuose prekybos tinkluose. Tačiau dabar sudaromos sąlygos prie bankroto ribos privesti bet kurią bendrovę. Įsivaizduokite, jei sugalvos streikuoti koks nors padalinys, pavyzdžiui, stiklo fabrike ir taip sugadins produkcijos už keliasdešimt milijonų litų. O jei sugalvos streikuoti koks nors oro uosto padalinys?" - sakė M. Aleliūnas.

Vertindamas DK kodekso pataisas Pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius teigė, jog jos prives prie to, kad netrukus valytoja gaus didesnį atlyginimą nei įmonės vadovas. Pagal naują tvarką, atlyginimas už viršvalandžius būtų skaičiuojamas pagal vidutinį atlyginimą, į kurį būtų įskaitomas jau padidintas apmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio ir švenčių dienomis už tris paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Dėl to esą darbo užmokestis kiltų geometrine progresija.

"Kalbamės su įvairių Seimo frakcijų atstovais, atrodo, kad nemažai jų supranta, jog priimtos pataisos yra visiškai nelogiškos. Reikia pripažinti klaidą ir ją ištaisyti, o ne gyventi su ja", - teigė M. Aleliūnas.

Darbo kodekso pataisą, iš dalies panaikinančią naująją viršvalandžių apmokėjimo tvarką, Seime neseniai užregistravo parlamentarai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Audrius Endzinas. Pasak E. Masiulio, jų įregistruotos pataisos užtikrintų viršvalandžių apmokėjimą pagal visas žmogaus gaunamas pajamas - neliktų galimybės darbdaviams piktnaudžiauti pagrindiniu atlyginimu ir priedais, bet skaičiuojant apmokėjimą nebūtų įtraukiamos prieš tai gaunamos pajamos už viršvalandžius.

Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, uoste vyksta nenutrūkstantys procesai, susiejantys ir geležinkelius, ir krovą, ir laivus. Čia žmonės dirba ir naktimis, ir per šventes. Naujoji tvarka, anot jo, net duoda priešingą efektą, nei siekia jos iniciatoriai. Uoste krovos kompanijos moka už atliktų darbų kiekį ir kokybę, o dabar per šventes dirbdamas žmogus galės gauti atlygį tik nuo vidurkio. Iš esmės užkertamas kelias produktyvumo didinimui, kuris yra įrašytas tarp Vyriausybės ir Europos Sąjungos prioritetų. Svarbu tampa ne atliktas darbas, o darbo vietoje praleistas laikas, sako jis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, kad tokios nuostatos dėl viršvalandžių apmokėjimo buvo nuo pat 2002-ųjų, kai buvo patvirtintas šis Darbo kodeksas, tačiau darbdaviai buvo suradę galimybę piktnaudžiauti. Paprastai mokamas pagrindinis atlyginimas, ne ką didesnis už minimumą, ir net kelis kartus už pagrindinę algą didesnis priedas. Kai tenka mokėti už viršvalandžius, darbdavys apmokėjimą skaičiuodavo nuo pagrindinės algos.

Pasak A. Syso, kalbėdami apie streikų galimybę pramonininkai viską gerokai perdeda - ištraukia vieną teiginį iš viso konteksto. Pirmiausiai streikai skelbiami tik tada, kai nesilaikoma kolektyvinių sutarčių ar įstatymų. Be to, streikus skelbia profsąjungos, o ne keli girti darbininkai, kaip kad ironizuoja pramonininkai. Taigi, anot Seimo nario, sąžiningiems darbdaviams nėra ko baimintis šių Darbo kodekso naujovių.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir kitų verslo organizacijų atstovai teigia, jog dėl naujosios tvarkos jau rudenį pasipils įmonių bankrotai, didės infliacija. Verslininkai skaičiuoja, kad per metus atlyginimas nestandartinę darbo dieną dirbantiems žmonėms pakiltų 3-4 kartus, o per dvejus metus - daugiau nei 10 kartų.

"Dėl naujosios tvarkos įsigaliojimo atlyginimas nepriklausomai nuo susitarimų ir visų kitų veiksnių būtų užprogramuotas augti. Tačiau pirmiausiai tai nuskurdins tuos darbdavius, kurie mokesčius mokėjo sąžiningai. O tie, kurie viską formino šešėlyje, taip elgsis ir toliau", - teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius.

LLRI prezidento teigimu, naujieji pakeitimai daugiausiai turės įtakos įmonėms, kurios vykdo nepertraukiamą gamybą, ir padidins valstybės biudžeto išlaidas, nes gaisrininkai, gydytojai, specialiųjų tarnybų darbuotojai daug dirba naktimis.

"Viršvalandinio darbo apmokėjimas turėtų būti sutartinis. Juk vienais atvejais gali būti poreikis ir galimybė iš darbdavio pusės mokėti daugiau nei pusantro karto ar dvigubai didesnę nei įprastomis dienomis algą. Kitais atvejais pats darbuotojas gali norėti padirbėti už mažesnį nei pusantro ar du kartus didesnį nei įprastomis dienomis uždarbį, darbdavys su tuo gali sutikti. Tačiau Darbo kodeksas tokių išimčių neleidžia, todėl toks abiem pusėms priimtinas sandoris neįvyksta", - sako R. Šimašius.

Jo teigimu, atlyginimo dydį lemia ne objektyvios iš anksto apibrėžtos sąlygos, pavyzdžiui, darbuotojo išsilavinimas, poreikiai, o tai, kiek rinkoje vertinamas atliktas konkretus darbas.

Personalo valdymo profesionalų asociacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, asociacija "Investors forum", Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga, Tarptautiniai prekybos rūmai, "ICC Lietuva", Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija premjerui Gediminui Kirkilui įteikė kreipimąsi, kuriame prašoma atsižvelgti į argumentus ir kaip galima greičiau pakeisti DK.

Verslininkai siūlo, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kuris naudojamas apmokėjimui už darbą naktį ir viršvalandžius, nebūtų įskaitomas papildomas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą už praeitus laikotarpius, tačiau būtų mokama ne mažiau kaip pusantros darbuotojui paskirtos mėnesinės algos (valandinio atlygio).

Šaltinis:ELTA