Reta kuri jauna mergina nenori tapti fotomodeliu. Svajonėse patekusi į
šio darbo užkulisius ji regi save garsiausių žurnalų puslapiuose,
pasirašinėjančią didelius turtus žadantį kontraktą, į save nukreiptus
praeivių žvilgsnius. Saldu. Ir atsispirti pagundai paragauti šlovės
skonio pavyksta ne visada. Šia moteriška silpnybe puikiai manipuliuoja
sukčiai, apsimetę modelių ieškotojais. Į jų pinkles buvo patekusios ir
dvi šio straipsnio herojės lietuvaitės.
Istorija Nr. 1
Pirmąją
- Agnę (merginos vardas pakeistas) - fotomodelių medžiotojai sustabdė
pačiame Londono centre, prie Oxford Circus metro stoties, kur žmonių
srautas itin didelis. Vaikinukas, pasakoja Agnė, kalbino beveik
kiekvieną praeinančią panelę siūlydamas užsiregistruoti dalyvauti
loterijoje, kurios metu galima laimėti 500 svarų vertės fotosesiją.
Kodėl gi nepamėginus, - sutiko mergina, ir po kelių minučių loterijoje
laimę išbandyti siūlantis vaikinukas turėjo Agnės telefono numerį. Skambučio
lietuvaitė sulaukė po dviejų savaičių. Skambinusi moteris pasveikino
Agnę laimėjus prizą, pasiūlė į fotosesiją atsivesti dar vieną žmogų
(draugą, draugę ar giminaitį), atsinešti drabužių persirengti. Žinoma,
labai apsidžiaugiau. Visada smagu ką nors laimėti, - sako mergina.
Malonus balsas pažadėjo vietoje pasirūpinti makiažu, šukuosena
žodžiu, sesijai rimtai paruošti, ir pakvietė nustatytu laiku atvykti į
fotostudiją.
Makiažas už kapeikas
Kartu dalyvauti
fotosesijoje Agnė pakvietė savo draugą. Atvykusius nurodytu adresu juos
tvarkingai įrengtame ofise pasitiko keli darbuotojai. Viena moteris
pagrimavo, bet, anot pašnekovės, be didesnių pastangų: Padarė paprastą
dieninį makiažą (tokį, kokį lengvai pasidaro kiekviena mergina)
tikrai nieko ypatingo, su žnyplėmis ištiesino plaukus, kurių net
neplovė, tik supurškė purškikliu, pasuko jų galiukus. Kita moteris
nulakavo nagus ir pakvietė į studiją. Joje stovėjo fotoaparatas,
specialūs skėčiai, ant sienos kabojo didelis kambario dydžio baltas
popieriaus lapas fonui sukurti. Čia ir pradėjo mus pyškinti, tikrai
nemažai kadrų išeikvojo - daugiau nei keturiasdešimt, - prisimena
pašnekovė. - Ir taip papozuoti ir taip, ir su vienais drabužiais ir su
kitais, ir po vieną ir kartu pasijutom tikri modeliai ir džiūgavom,
kad turėsim meniškų nuotraukų albumą.
Nori mokėk tūkstantėlį
Fotosesijai
pasibaigus, vienas iš darbuotojų pakvietė įvertinti rezultatą, porai
matant čia pat nuotraukas dailino karpė, lygino, kai kurias paliko
juodai baltas. Galiausiai, kai jos buvo ištobulintos maksimaliai ir
mūsų herojai aikčiojo iš laimės ir pasitenkinimo tuo, ką mato, už
nuotraukas jų paprašė sumokėti beveik tūkstantį svarų neva laimėję
jie penkių šimtų svarų vertės fotosesiją, o nuotraukos į tą kainą
neįeina. Pirma mintis buvo atsikelti ir išeiti, bet draugas
sustabdė. Ėmė taikiai tartis, paprašė nuotraukas ne spausdinti, o
įrašyti į diskelį ir už tai pažadėjo pusantro šimto pirminį įnašą, o
likusius aštuonis šimtus, kadangi neva tiek tuo metu su savimi
neturime, sumokėti vėliau. Mumis patikėjo, tačiau tiek mus ir tematė
palikome klaidingus savo kontaktus, vienu žodžiu, ne jie mus, o mes
juos išdūrėme. Parėjusi į namus pora paskaičiavo, kad tokios,
gana neblogos kokybės, nuotraukos jiems būtų kainavusios apie keturis
penkis šimtus svarų. Jautėme moralinį pasitenkinimą, be to, ir
nuotraukas atminčiai turime, - džiaugiasi pavykusiu sandėriu Agnė.
Istorija Nr. 2
Antroji
šio straipsnio herojė daili aukšta ilgakojė lietuvaitė Rita (jos vardas
taip pat pakeistas) kitos neva fotomodelių ieškančios agentūros
darbuotojams į akį krito Camden Tawn rajone. Ryte ėjome su mama
apsipirkti. Buvau ką tik išlipusi iš lovos, apsimiegojusi, net
blakstienų neparyškinusi, - prisimena. Ir staiga prie manęs iš už
nugaros prieina vyriškis, pradeda liesti mano plaukus, girti, kokie jie
gražūs, kokia nuostabi aš pati esu, paklausė, ar nenorėčiau tapti
fotomodeliu. Labai visa tai man keistai pasirodė: jeigu aš tau graži
nuo miego užtinusiomis akimis, ką čia bepridursi, pagalvojau, bet
užrašyti savo telefono numerį įkalbėjo mama. Tokio šanso, jai atrodė,
iš rankų paleisti negalima.
Atrodysi nepriekaištingai
Po
kelių dienų Rita, lydima mamos, jau stovėjo fotostudijoje. Jai, kitaip
nei pirmajai Agnei, savo drabužių neštis nereikėjo viskuo, pigiu
makiažu - taip pat, pasirūpino darbuotojai, tiesa, ne už dyką
merginai teko sumokėti minimalų dvidešimties svarų mokestį. Kad
išryškėtų dailios lietuvaitės kojos, jai davė trumpučius šortus, kurie
merginai pasirodė esantys per siauri sagos ir užtrauktuko negalėjo
užsegti. Nieko nieko, mes vėliau viską retušuosim, - ramino Ritą ir
tokią, su neužsegtom kelnėm, pastatė prieš objektyvą. Per
fotosesiją, sako Rita, buvo karšta, jai veidu žliaugė prakaitas, bet
vėl gi fotomenininkai pažadėjo, kad nuotraukose ji atrodysianti
nepriekaištingai.
Post factum
Po fotosesijos Rita
sužinojo štai ką - jai pačiai teks pasirūpinti, kad jos nuotraukos
patektų į modelių atrankos namus, bet prieš tai ji turinti už jas
sumokėti kelis šimtus svarų. Nu jau ne, pasakiau, bet vėl mane
įkalbėjo mama o gal pabandyk, ką gali žinoti, gal pasiseks. Kai
Rita diskelyje įrašytas nuotraukas parsinešė namo ir visas atidžiai
peržiūrėjo, pamatė, kad niekas defektų šalinti net nemėgino kaip buvo
klynas prasegtas, taip ir liko, o veidas blizgėjo nuo prakaito.
Viename kadre matyti, kaip iš po užuolaidos fotosesiją stebi mama, -
menininkų profesionalumas merginai paliko gilų įspūdį. Rita
pasakojo po šios patirties mėginusi perspėti savo bendradarbę lenkaitę,
taip pat užkibusią ant modelių žvejų kabliuko, tačiau šioji,
užliūliuota pažadų ir komplimentų, draugiškais patarimais nepatikėjo:
Netgi įsižeidė, pamanė, kad jai pavydžiu ir noriu sutrukdyti tapti
fotomodeliu.
Šaltinis: Londono žinios
Griežtai draudžiama 'Londono Žinių' paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti 'Londono Žinias' kaip šaltinį