Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pirmą kartą dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje.

Šeštadienį istoriniame Griunvaldo lauke netoli Olštyneko miestelio Žalgirio kautynėse dalyvaus ir Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Čekijos, Suomijos, Vokietijos riteriai.

Prieš dešimtmetį Lenkijoje pradėtas paties garsiausio viduramžių laikų mūšio inscenizacijas Griunvaldo lauke paprastai stebi dešimtys tūkstančių žiūrovų.

Tradicinės "Griunvaldo dienos" šioje vietovėje vyksta nuo penktadienio iki sekmadienio: mūšio inscenizacijos išvakarėse šurmuliuoja viduramžių mugė, vyksta riterių turnyrai, senosios muzikos koncertai. Pagrindinę mūšio dieną, šeštadienį, aukojamos Šv. Mišios, ant paminklinės Griunvaldo kalvos sveikinami mūšio dalyviai, dedamos gėlės prie paminklo, vyksta karių parodomosios programos. Po vidurdienio riteriai išeis į mūšio lauką, išsirikiuos ir dalyvaus valandą truksiančioje mūšio inscenizacijoje. Šįmet po jos numatomas Lietuvos folkloro atlikėjų pasirodymas.

Kartu su viduramžių riterių klubu - Trakų pilies brolija "Viduramžių pasiuntiniai" pirmą kartą mūšyje dalyvausiantys Lietuvos kariuomenės kariai į patį mūšio epicentrą nesivels, tačiau bus šalia besikaunančių lietuvių riterių ir saugos savo valstybės vėliavą.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, kaip ir visi vėlyvųjų viduramžių riteriai, mūšio inscenizacijos išvakarėse įsikūrę vadinamojoje karinėje riterių stovykloje, laikosi itin griežtų reikalavimų: gyvena viduramžiškai įrengtoje karinėje stovykloje, patys ruošia valgį, naudodami tik senovei būdingus rakandus, patys tvarkosi ginklus, visą laiką vilki viduramžių aprangą.

Dešimčiai XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių - elitinių riterių - padeda šeši asistentai, taip pat Gedimino štabo bataliono kariai, stovykloje dėvintys atitinkamą aprangą. Nuo liepos 6-osios Gedimino štabo bataliono vadas kariams, rengiantis Žalgirio mūšio inscenizacijai, leido augintis barzdas.

XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai buvo elitiniai riteriai, saugantys valdovą ir jo vėliavą, todėl buvo nutarta, kad Žalgirio mūšio inscenizacijos metu šie kariai saugos pagrindinę lietuvių pulkų vėliavą - viduramžių laikotarpio Vytį. Vėliavos projektą specialiai šiai progai sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.

Anot Vilniaus universiteto profesoriaus Aleksiejaus Luchtano, Žalgirio mūšio laikotarpiu vėliavos buvo vienas vertingiausių karo grobių. Vėliavos praradimas būdavo vienas didžiausių moralinių smūgių karvedžiams ir karaliams.

Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė Kryžiuočių ordiną. Po šios pergalės nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos Kunigaikštystės žemes. Žalgirio mūšis sustabdė ordino veržimąsi į Rytus.