Prieš kelias savaites, visiškai atsitiktinai internetiniame
tinklapyje www.skotija.co.uk radome tokį skelbimą, jog Edinburge
organizuojamas vakarėlis Baltic white suite. Cruise party 2008.
Anglijoje gyvenantys lietuviai mažai bendrauja su išeiviais Škotijoje,
todėl pasidarė įdomu, kaip tolimame Edinburge gyvena, dirba ir
linksminasi mūsų tautiečiai. Juolab, kad skelbimas viliojo: Neregėtas
lietuvių organizuojamas renginys atviroje jūroje! Lietuviškas DJ, senos
geros dainos, šokių muzika, lietuviškas alus bei užkandžiai.
Organizatoriai kvietė į vakarėlį ne tik lietuvius, tačiau ir latvius,
estus ar kitų tautybių gerus draugus. Vienintelė sąlyga apsirengti
baltai. Londono žinių kolektyvas nusprendė leistis į tolimą kelionę,
juolab, mes jau neblogai žinome, ką veikia lietuviai Londone, o štai
Škotija mums buvo terra incognita. Įveikę ilgą, aštuonių valandų
kelionę, tačiau grožėdamiesi nepaprasta Škotijos gamta, atvykome į
jaukų miestą Edinburgą. Pora valandų tik apžvelgti visas miesto
grožybes, vėliau patraukėme ieškoti autobuso, kuris turėjo nuvežti
visus vakarėlio dalyvius prie laivo, išplukdysiančio į atvirą jūrą visą
kompaniją. Ilgai ieškoti nereikėjo greitai, pačiame miesto centre
pamatėme būrį baltai apsirengusių žmonių, kalbančių lietuviškai. Mes,
svečiai iš Londono, buvome priimti itin svetingai. Laivas nuo kranto,
atrodęs toks nedidukas, iš tiesų buvo labai jaukus ir patogus, visi
šešiasdešimt penki vakarėlio dalyviai puikiausiai sutilpo ir jautėsi
komfortabiliai. Pasak renginio organizatorių, beveik visi susirinkę
buvo pažįstami, o kas nepažinojo vienas kito, prie Švyturio alaus
pažintys mezgėsi itin lengvai.
Su lietuviais gera ir lenkams Pirmieji
pakalbinti buvo lenkų tautybės žmonės gydytojas Vladas su žmona ir
draugais. Jie atvyko iš Dundee valanda kelio iki Edinburgo. Jie
vieninteliai turbūt nepažinojo kitų baltųjų, tačiau tai visiškai
netrukdė bendravimui, nes šiame laive į tautybes niekas nekreipė
dėmesio. Vladas juokėsi, kad abu su žmona turėjo baltus kostiumus,
todėl nusprendė, kad metas juos pravėdinti. O šiaip gera bendrauti, nes
visi susirinkę turėjo tik vieną tikslą gerai praleisti laiką. Nors
šiaip p. Vladas tikėjosi labiau vyresnių žmonių. Jie negirdėjo, kad
Škotijoje būtų leidžiamas lietuviškas laikraštis, o lenkiškų tikrai
yra. Šeima bendrauja tik su keliais lietuviais, nes dauguma jų dirba
fermose, mat Škotija daugiau žemės ūkio šalis.
Škotai labai malonūs Inga,
atvykusi iš mažo miesteliuko, netoli nuo Edinburgo, taip pat
patvirtino, kad daugelis lietuvių dirba pas ūkininkus pačius
įvairiausius darbus, kurie, beje, neskirstomi į vyriškus ir moteriškus.
Keletas pažįstamų moterų skundėsi Ingai, kad tenka ir nemažus svorius
patampyti, tačiau, jei tu nesugebi, gali eiti ir ieškotis darbo kitur.
Dar viena problema, kad daugelis čia nemoka angliškai, todėl tikėtis
gero darbo negali. Inga prieš atvažiuodama į Škotiją dirbo Anglijoje,
todėl gali palyginti šalis. Ji mano, jog škotai daug draugiškesni ir
malonesni nei anglai. Pavyzdžiui, jei jau susipažinai su škotu, jis
pasisveikins visada, o anglas vadybininkas, nustojo sveikintis, kai tik
išėjau iš jo darbovietės... Palyginus žmonių santykius ir nepaprastai
gražią gamtą Škotijoje vienareikšmiškai geriau.
Mantas ir Jaroslavas nesavanaudiški organizatoriai Baltic
white suite. Cruise party 2008 vakarėlio organizatoriai Mantas ir
Jaroslavas tai daro visiškai nesavanaudiškai, šiaip, kad visiems būtų
linksma. Jiedu pažįstami vos keletą mėnesių, susitikę prieš tai
organizuotame vakarėlyje. Beje, visa informacija yra skelbiama
internetiniame puslapyje www.skotija.co.uk, kuris privatus, t.y.
priklauso Mantui. Praėjusį kartą vakarėlis taip pat buvo suorganizuotas
laive, tačiau jis niekur neplaukė, todėl mes ir nusprendėme, kad reikia
ir po jūrą paraižyti. Mes darome iš viso nekomercinį renginį, va,
suskaičiuosime, kiek dar liko pinigų, surinktų nuo bilietų ir
paskelbsime loteriją, taigi visi likę pinigėliai bus laive ir
prabaliavoti. Iš tiesų darydami renginį, nežinojome, kiek susirinks,
dabar vasara, daug kas iškeliavę, tačiau ir 65 nėra blogai. Norėjome
padaryti internacionalinį renginį ir mums pavyko susirinko ir lenkų, ir
ukrainiečių, estų, rumunų, na, ir, žinoma, 90 proc. lietuvių. Reikia,
kad visi susipažintų su skirtingomis kultūromis ir nebijotų vienas su
kitu bendrauti. Dažnai būna, kad lietuviai užsidaro tik siaurame savo
ratelyje ir daugiau su niekuo nebendrauja. Mus tikrai galima pavadinti
dviem kvailiais su iniciatyva, tačiau mes savo veikloje matome prasmę,
turbūt jūs, Anglijoje, rengtumėte renginį ir būtinai, kad iš to liktų
navaro. Juokaujam... Mes tikrai stengiamės, kad mūsų renginiai būtų
įdomesni, patrauktų žmones, o ne šiaip koks eilinis pasitrepsėjimas
bare. Mūsų, lietuvių, Edinburge yra tikrai labai mažai, galime spėti,
jog kokie 200 žmonių, tikrai nedaugiau. Visus mes juo pažįstame,
laikomės vienas kito. Mes renkamės pagal pomėgius, o ne dirbtinai
kuriame bendruomenę tik tautiniu pagrindu. Žinot, koks skirtumas, tarp
Škotijos ir Anglijos lietuvių? Anglijoje, kur lietuvių labai daug, jie
vieni kitiems jau nusibodę, tikrai išgirdę lietuvišką šneką koks nors
tautietis Londone nepuls bičiuliautis, gal net atvirkščiai apsimes,
kad jis ne lietuvis. Čia sutikti lietuvį yra tikras malonumas, mes
pasiilgę bendravimo. Lengva daryti ir tokius renginius, nes jie priima
labai šiltai kiekvieną galimybę pabendrauti su lietuviais. Ir dar
vienas skirtumas, mes lietuvių vakarėliuose nesimušam, kaip daro
Londone. Jei kyla ginčas, mes laužiame rankas... Tikrai nebuvo jokių
nemalonumų ar konfliktų. Jaroslavas iš Vilniaus sakė, jog pats iš
pradžių į vieną pirmųjų susitikimų netroško eiti, ai, manė, ko jau ten
laukti iš brolių lietuvių, tačiau nuėjo, susidraugavo su Mantu iš Kauno
ir dabar drauge pasiryžę organizuoti ne vieną renginį. Jaroslavas
juokėsi, kad jiedu sulaužė stereotipą, kad vilniečiai nemėgsta
kavenskų. Čia yra Škotija ir draugauja visi. Visa šalis nulipdyta
plakatais prieš rasizmą, kurie turbūt pasiekia žmonių galvas ir širdis. Kuo
užsiima lietuviai Škotijoje? Vyrai daugiausia dirba staliais statybose,
merginos viešbučiuose. Toks darbo pasiskirstymas miestuose, o
priemiesčiuose lietuviai pluša fermose ir fabrikuose.
Edinburgas mano miestas Alina,
dirbanti Edinburge, teigia, kad lietuvių dar mažiau apie 150. Tačiau
tame taip pat yra savų pliusų tobulėja anglų kalba, nes, jei gyvensi
tik savo bendruomenėje, taip ir kalbėsi tik lietuviškai. Beje, škotų ir
anglų kalbos iš tiesų labai skiriasi, reikia gerokai įsiklausyti ir
priprasti, kad suvoktum, ką kalba tikras škotas. Jie nukerta galūnes,
kaip Lietuvoje tai daro žemaičiai. Aš pati kalbu tik angliškai, tačiau
iš tiesų mes branginame bendravimą tarp lietuvių. Beje, lietuviškų
parduotuvių Edinburge nėra, yra tik viena rusiška, kurioje galima
nusipirkti lietuviškos grietinės ir koldūnų, tačiau tai nėra blogai,
nes aš, pavyzdžiui, išmokau gaminti visokių tautų patiekalų. Tikrai esu
patenkinta gyvenimu Edinburge. Alina su savo draugu Tomu atvažiavo
tiesiai į Škotiją, todėl negali palyginti su gyvenimu Anglijoje, tačiau
net ir nenori. Tik pamačiusi Edinburgą, Alina pasakė: Čia mano
miestas.
Braliukas Indulis tarp lietuvių Pakalbinom ir
vieną latvį braliuką, Indulį. Jam labai patinka bendrauti su
lietuviais. Indulis ir gyvena drauge su keliais vaikinukais iš
Lietuvos. Nors kol kas mūsų tautiečių pažįsta nedaug, tačiau teigia,
kad jie daug geresni už latvius. Kodėl? Jis tvirtina, kad taip jau yra.
Indulis sako, kad lietuviai ne tokie agresyvūs kaip latviai. Jie
elgiasi taip, kaip jis elgdavosi būdamas paaugliu. Skaudu prisipažinti,
tačiau ir Škotijoje jis yra nukentėjęs nuo savo tautiečių fiziškai.
Viena problema, kad jo draugams lietuviams ištarti vardą Indulis
labai jau sudėtinga, todėl vadina jį Indu, bet jis dėl to nesisieloja. Gyvendamas
Edinburge jis džiaugiasi, kad mokosi anglų, lietuvių ir lenkų kalbų, ko
tikrai negalėtų padaryti savo šalyje. Ir dar užsidirbti nemažus pinigus. Žemaitis
Egidijus, gyvenantis kartu su Induliu, sakė nejaučiantis jokių
nacionalinių skirtumų. Jis teigė, kad Indulis jau pasidarė tikru
lietuviu.
Taip šešias valandas tarp įvairių tautų atstovų
linksminosi baltai apsirengusi lietuvių kompanija, visi draugiški,
paslaugūs, mielai mezgantys naujas pažintis. Kas laivo pirmagalyje
bandė vaizduoti sceną iš filmo Titanikas (tai, beje, labai nepatiko
laivo kapitonui), kas šoko laivagalyje, kas gėrėjosi ant plūdurų
besiilsinčiais ruoniais. Mūsų fotografui Mindaugui kapitonas trumpam
patikėjo šturvalą. Kas dar turėjo jėgų, parplaukus į krantą, ėjo
pratęsti į naktinius klubus. O rugsėjį Mantas ir Jaroslavas planuoja
kitą vakarėlį, kurio tema greičiausiai bus juoda raudona. Sekite
informaciją tinklapyje www.skotija.co.uk, Škotijos lietuviai laukia
visų.
Griežtai draudžiama 'Londono Žinių' paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti 'Londono Žinias' kaip šaltinį