Sostinėje prasidėjo Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė
Sostinėje prasidėjo Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tautine giesme ir Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimu Katedros aikštėje trečiadienio vakarą prasidėjo Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė "Amžių sutartinė".
Lenkijoje viešintis valstybės vadovas negalėjo dalyvauti dainų šventės atidarymo renginyje, tad į tūkstantinę susirinkusiųjų švęsti dainų šventės minią sostinės širdyje, Katedros aikštėje, kreipėsi iš prie scenos įrengtų didelių ekranų.
"Šioje vietoje prieš daugiau nei du dešimtmečius suskambėję, tuomet dar nedrąsūs, tačiau visa širdimi dainuojami protėvių ir tėvų laisvės dainų akordai labai greitai pasklido po visą Lietuvą, suvienijo mus Baltijos kelyje, stiprino Sausio 13-osios tragedijos naktį ir visam pasauliui paskelbė: Lietuva yra gyva, Lietuvos žmonės trokšta būti laisvi ir visa širdimi, visa šalimi dainuoti laisvės dainą", - sakė V. Adamkus. Pasakęs kalbą Prezidentas pasirašė priesaiką.
Priesaiką pasirašė ir renginio vedėjai - aukštaitės tautiniu kostiumu pasipuošusi televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė ir grupės "Antis" vokalistas, architektas Algirdas Kaušpėdas.
Dainų šventės atidarymo iškilmėse vaizdu ir garsu iliustruoti svarbiausi Lietuvos tūkstantmečio akcentai. Lietuvišką dainą keitė žodis, šį - dailė, architektūra. Visa tai susipynė unikalioje erdvėje - greta Arkikatedros bazilikos, bokšto, kurio varpai simboliškai žymi vis bėgantį laiką, Gedimino pilies, atstatomų Valdovų rūmų.
Visą dainų šventės atidarymo vakarą lydėjo teigiamos Lietuvos istorinės perspektyvos leitmotyvas, oriai bandyta atskleisti ir šalies dabartį, viltingai siekta pažvelgti į ateitį. Istorikas prof. Alfredas Bumblauskas tikino manąs, kad būtent nuo 1990 metų prasidėjo tikrasis Lietuvos aukso amžius ir jis tebesitęsia. "Gal kartais mes neįvertiname, sakome esą maži ir silpni, tačiau užmirštame, kad 1940-aisiais net nežinojome, kur sudaryti Vyriausybę, o nuo 2004-ųjų turime tris dešimtis sąjungininkų, dėl ko esame saugiausi savo istorijoje. Šiandien kartais sakome - krizė, bet juk nebadaujame, ir užmirštame, kad dar XIX amžiuje Lietuvą ištikdavo badmečiai", - sakė A. Bumblauskas. Pasak istoriko, mūsų teatras ir kitos meno sritys - pasiekusios tokias aukštumas, kurių jie neturėjo niekad anksčiau. "Aptarinėjama Vilniaus - Europos kultūros sostinės idėjos sklaida, tačiau dar visai neseniai, XX a. pradžioje, buvo sakoma, kad Vilnius yra užmirštas meno miestas. Šiandien Vilnių su savo kultūra ir paveldu pripažįsta visas pasaulis ir Europa", - teigė A. Bumblauskas.
Per renginį buvo prisiminta "Šlovės kovų galerija". Lankytojams prisistatė Garbės sargybos kuopos kariai.
Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė džiaugėsi, kad jaunimas nepraranda savo pagrindo - ryšio su kalba. "Taisydama mokinių rašinius dar nė karto neatradau, kad raidė "v" būtų parašyta kaip "w". Jiems tai neateitų į galvą, nes jie moka, nori ir gali kalbėti lietuviškai, anot poeto Alfonso Nykos-Niliūno, "krauju, gyslomis tą kalbą girdi". Pasveikinkime vieni kitus, kad mūsų vaikai ir anūkai gimtąja kalba lietuviškai mąsto apie save, Lietuvą ir pasaulį", - ragino pedagogė.
Susirinkusiesiems buvo priminta, kad lietuviai, nepaisant itin sudėtingos istorijos, sugebėjo išlaikyti tradicijas. "Apie save kartais manome, kad esame sėslūs ir labai konservatyvūs. Aš taip nemanau. Mes mokame saugoti", - sakė A. Kaušpėdas.
Lietuviai yra išlaikę Kūčių, Užgavėnių, Žolinės, Sekminių, atlaidų tradicijas, kulinarinį paveldą. "Iš amžių glūdumos ateina priesaikos žodžiai: lietuvi, mylėk savo tėvynę kaip ir savo motiną, saugokime savo tradicijas - jos nėra įstatymais paremtos, jos lydėjo žmogų visą gyvenimą, nuo pat gimimo iki mirties, ir buvo apipintos labai gražių apeigų", - sakė tautosakos puoselėtoja ir rinkėja iš Šeduvos Emilija Brajinskienė.
Antras dalykas, su kuo teigia nesutinkąs A. Kaušpėdas - tai, kad Lietuva yra juodo darbo ir vargo, o ne mokslo šalis."Lietuvoje buvo ir bus pasaulinio garso mokslininkų", - teigė renginio vedėjas.
Šventėje pasidžiaugta jaunimo - mūsų vilties atžalyno - pasiekimais. Vien keli pavyzdžiai - Vilniaus dailės akademijos absolventė, prestižinio konkurso "The Fashion Academy Award" pagrindinio prizo laimėtoja Agnė Kuzmickaitė, Vytis Banaitis ir Povilas Kanapickas - daugkartiniai tarptautinių fizikos, matematikos, astrofizikos konkursų laimėtojai, unikali Vilniaus licėjaus abiturientų laida, iš kurios šeši jaunuoliai įstojo į Kembridžo universitetą, o vienas pasirinko studijas Oksforde - rodo puikią Lietuvos ateitį.
Daug vilčių dedama ir į sportuojantį jaunimą. Šioje srityje išskirtos Lietuvos merginų ir vaikinų krepšinio rinktinės. Abi jos yra Europos aukso savininkės. Disko metikas Andrius Gudžius vadinamas nacionaline Lietuvos viltimi.
Iškilmėse kalbėjęs olimpinis čempionas, disko metikas Virgilijus Alekna pasidžiaugė, jog mažiau nei prieš šimtą metų prasidėjęs Lietuvos sporto judėjimas pažėrė daugybę istorinių pergalių. "Kas galėjo prieš 90 metų pagalvoti, kad Lietuva turės tiek daug pasaulio, Europos ir olimpinių čempionų bei prizininkų", - sakė sportininkas.
Dainų šventės atidarymo koncertu "Pasveikinkim vieni kitus" sujungta per 40 tūkstančių dalyvių iš visos Lietuvos ir užsienio lietuvių bei Katedros aikštėje susirinkusių ir namuose esančių tautiečių iki liepos 6-osios vyksiantiems renginiams ir Lietuvos ateičiai.
Tūkstantmečio Dainų šventę rengiančio Lietuvos liaudies kultūros centro duomenimis, šįmet šventėje dalyvaus apie 42 tūkstančius dalyvių, iš jų 25 tūkst. vaikų ir jaunimo, per tūkstantį užsienio lietuvių iš 16 pasaulio šalių ir Lietuvos tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvų. Visą savaitę 14 unikalių, spalvingų kultūros renginių vyks įvairiose sostinės erdvėse.
Nuo pirmosios Dainų šventės Lietuvoje 1924 metais per visą šios didžiausios Lietuvos šventės istoriją jau surengta 17 masinių švenčių. Nuo 1994 m. joje dalyvauja ir išeivijos kolektyvai. 2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradiciją UNESCO paskelbė pasauliniu žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.
Šaltinis: ELTA
Griežtai draudžiama 'Londono Žinių' paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti 'Londono Žinias' kaip šaltinį
Šiandien: -1°C - 4°C
