Daug naujų pažinčių, geresnis išsilavinimas, šviesesnė ateitis. Tačiau net nepagalvojame, jog susidūrus su tuo, viskas gali pasirodyti ne taip ir paprasta. Lietuvis Justas Pažemeckas, vienos Londono vidurinės mokyklos, dešimtos klasės moksleivis, sutiko atskleisti tikrąjį gyvenimą ir adaptaciją svetimos Europos valstybės vidurinėje mokykloje. Būdamas keturiolikos metų atvyko gyventi pas tėvą į Londoną. Lietuvos sostinėje - Vilniuje sėkmingai pabaigęs aštuonias klases, nusprendė ir čia tuoj pat kibti į mokslus. Nuvykęs į vieną iš mokyklos centrų užpildė paraišką ir laukė. Laukė ilgai. Kiek mažiau nei du mėnesius. Sulaukęs skambučio labai nudžiugo išgirdęs, jog yra priimtas. Tačiau vaikiną nustebino tai, jog pirmus metus jam teks mokytis ne vidurinėje mokykloje, o specializuotoje. Su bendraamžiais kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra įvaldę anglų kalbos. Mokytis šioje mokykloje buvo labai smagu.

Draugiški bendramoksliai, nedidelis krūvis

Tačiau pats sako, kad mokytojai nėra draugai ir papildomos pagalbos laukti yra beprasmiška. Po pasiruošimo vidurinei jaunuoliui buvo suteikta galimybė išsirinkti mokyklą, kurioje tęs tolimesnes studijas. Žinoma, kaip ir kiekvienas logiškai mąstantis žmogus, išsirinko esančią arčiau namų. Nors kaip dabar teigia, visiškai neapgalvojo to, kad ši vidurinė mokykla įsikūrusi ne pačiame „gražiausių“ ir prabangiausių rajonų. Pirmosios mokslo metų dienos Justas nepamirš niekada. Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Jam teko susidurti ne tik su daugybe naujovių ir taisyklių, bet ir pirmosiomis priekabėmis. Po skambučio į pirmąją pamoką mokykla yra rakinama. Vėluojantys mokiniai eina pro mokytojų kambarį ir pasirašo taip vadinamame vėluojančiųjų sąsiuvinyje. Kita žinia sukrėtusi Justą – uniformos. Tai privalomas atributas. Vaikinas pasakoja vieną nemalonų įvykį. Kaip ir kiekvieną dieną atvyko į pamokas. Ilgosios pertraukos metu mokyklos direktorė visus vyresniųjų klasių moksleivius pakvietė susirinkti aktų salėje. Tuoj pat į priekį eilute buvo išrikiuoti visi uniformų nedėvintys moksleiviai. Justas ją dėvėjo, tačiau taip pat pateko į rikiuotę. Kodėl? O gi todėl, kad buvo apsiavęs rudos, o ne juodos spalvos batais. Visi šie moksleiviai tuoj pat buvo išprašyti namo su įspėjimu, kad kitą dieną be visų privalomų uniformos atributų į mokyklą nebus įleidžiami.

Pietūs panašūs kaip ir Lietuvos vidurinėse

 Skirtumas tik tas, jog Anglijoje tarp jaunuolių labai populiaru maistą atsinešti iš namų. Pamoka trunka ne 45 minutes, o visą valandą. Justas sako, kad didelio skirtumo nepajuto. Palietėme ir labai aktualią temą – nacionalizmą. Daugiau kaip pusė šios mokyklos moksleivių tamsiaodžiai. Ar tai nekelia problemų lietuvaičiui? Kelia. Bet tik tuo atveju, jei esi silpnas, perkeltine šio žodžio prasme. Norint išvengti priekabių ir konfliktų reikia sugebėti už save pastovėti. Būtent taip ir pasielgė šio straipsnio herojus. Nuo pat pirmos dienos mokykloje vienas bendraamžis užgauliojo jį, kaskart praeidamas pro šalį „numesdavo“ vieną už kitą kandesnę repliką. Vaikino kantrybė baigėsi ir jis gerokai trinktelėjo priekabiautojui. Nuo tos dienos patyčios ir pikti žvilgsniai nurimo. Ir kaip pats sako užsitarnavo tik pagarbą kitų moksleivių akyse. Dar viena įdomybė – dviejų savaičių darbas. Birželio mėnesio pabaigoje visi vyresniųjų klasių moksleiviai iš pateikto sąrašo privalo išsirinkti darbo vietą. Dažniausiai tai būna kavinės, drabužių, batų parduotuvės. Poromis dvi savaites dirba pilną darbo dieną. Be jokio atlygio. Tiesa, mokytojai užsiminė, jog jei gerai dirbs, galbūt parduotuvės valdžia sumokės. Tačiau moksleiviai tuo galbūt labai nepatenkinti, bet nuspėja, jog valdžia to iš programos išbraukti nežada, nes taip jaunuoliai ruošiami savarankiškam gyvenimui. Taigi norint mokytis Anglijos, Londono vidurinėje, privalu apsišarvoti kantrybe ir nebijoti „pastovėti“ už save ir savo vertybes. Tik taip mokslas taps malonumu ir bus lengviau adaptuotis nepažįstamoje visuomenėje.

 Julija Miliūtė

Griežtai draudžiama 'Londono Žinių' paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti 'Londono Žinias' kaip šaltinį