79 m. Italijoje išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui buvo sunaikinti Pompėjos, Herkulanumo ir Stabijos miestai, žuvo tūkstančiai žmonių.

410 m. Alaricho (Alaric) vadovaujami vestgotai užgrobė ir apiplėšė Romą.

1516 m. Osmanų sultonas Selimas I prie Alepo sumušė memeliukų armiją ir taip išlaikė Siriją savo imperijos sudėtyje.

1572 m. Prancūzijoje per vadinamąsias Baltramiejaus nakties žudynes nužudyta daugiau kaip 70 tūkst. prancūzų hugenotų.

1680 m. mirė airių nuotykių ieškotojas Tomas Bladas (Thomas Blood), kuris pagarsėjo tuo, jog 1671 metais iš Londono Tauerio pavogė karūnos brangenybes. Vėliau, vagį sučiupus, jis išsireikalavo, kad jam leistų pasikalbėti su karaliumi Karoliu II, kuris pasigailėjo drąsuolio.

1772 m. gimė Olandijos karalius 1815-1840 metais Viljamas I Oranietis.

1814 m. britų pajėgos užgrobė dabartinę JAV sostinę Vašingtoną, o prezidentas Džeimsas Medisonas (James Madison) buvo priverstas bėgti.

1865 m. gimė Rumunijos karalius Ferdinandas I. Jam valdant Rumunija per Pirmąjį pasaulinį karą prisijungė prie sąjungininkų.

1893 m. per gaisrą pietinėje Čikagos dalyje pastogės neteko 5 tūkst. žmonių.

1898 m. Rusijos caras Nikolajus II pasiūlė sušaukti didžiųjų pasaulio valstybių konferenciją, kuri, priėmusi sprendimą nusiginkluoti, užtikrintų visuotinę taiką.

1899 m. gimė argentinietis ir vienas iš įtakingiausių Lotynų Amerikos rašytojų Chorchė Luisas Borgesas (Jorge Luis Borges).

1905 m. gimė Siaka P. Styvensas (Siaka P. Stevens), 1971 metais tapęs pirmuoju Siera Leonės prezidentu. Sukūręs vienpartinę valstybę valdžioje jis liko iki išėjimo į pensiją 1985 metų lapkritį.

1922 m. arabų valstybės per susitikimą Nabuluso mieste atmetė Didžiajai Britanijai suteiktą mandatą valdyti Palestiną. Tokį mandatą jai suteikė Tautų Sąjunga.

1954 m. JAV prezidentas Dvaitas Eizenhaueris (Dwight Eisenhower) pasirašė įstatymą, kuriuo Komunistų partija buvo paskelbta už įstatymo ribų.

1954 m. nusižudė dukart - 1930-1945 ir 1951-1954 metais - Brazilijos prezidentas Getulijas Vargasas (Getulio Vargas).

1968 m. netoli Fugataufos atolo susprogdinusi vandenilinę bombą Prancūzija tapo penktąja pasaulio branduoline valstybe.

1989 m. Lenkija tapo pirmąja sovietinio bloko šalimi, kurioje po Antrojo pasaulinio karo ministru pirmininku buvo paskirtas ne komunistas. Lenkijos premjeru tą dieną tapo Tadeušas Mazoveckis (Tadeusz Mazowiecki).

1990 m. organizacijos "Islamo aušra" teroristai Vakarų Beirute po 52 mėnesių nelaisvėje paleido airių įkaitą Brajeną Kyneną (Brian Keenan).

1991 m. Ukrainos parlamentas paskelbė apie šalies nepriklausomybę nuo Rusijos. Sprendimas dar turėjo būti patvirtintas per referendumą gruodžio mėnesį.

1994 m. Izraelis ir Palestinos išsivadavimo organizacija pasirašė istorinį susitarimą dėl dalinės palestiniečių autonomijos Izraelio okupuotame vakariniame Jordano upės krante.

1995 m. mirė spaudos fotografas Alfredas Eizenštetas (Alfred Eisenstaedt). Pasaulinį pripažinimą jis pelnė nuotrauka, kurioje jūreivis bučiuoja medicinos seserį - taip buvo įamžintas Amerikos džiaugsmas Antrajame pasauliniame kare kapituliavus Japonijai.

1998 m. JAV, Didžioji Britanija ir Olandija susitarė dėl plano, pagal kurį du libius, įtariamus dėl aviakompanijos "Pan Am" keleivinio lėktuvo susprogdinimo virš Lokerbio vietovės, Olandijoje teis škotų teisėjai.

2000 m. visi 143 keleiviai ir įgulos nariai žuvo prie Bahreino sudužus "Gulf Air" bendrovės lėktuvui "Airbus A320".

2003 m. Korsikoje nušautas vietos nacionalistų lyderis Morisas Galeanis (Maurice Galeani).

2004 m. JAV po Antrojo pasaulinio karo sušaukė pirmąjį karo nusikaltimų tribunolą Kuboje ir pateikė oficialius kaltinimus tariamam Osamos bin Ladeno (Osama bin Laden) vairuotojui Salimui Ahmedui Hamdanui (Salim Ahmed Hamdan) žmogžudystės sąmokslu ir teroristiniais išpuoliais "Al Qaeda" vardu.