Vienu svarbiausiu žmonijos pažangos žymekliu tapo skiepų atsiradimas. Jau nuo senovės įvairių kultūrų šviesuoliai ieškojo būdų, kaip apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų stiprinant organizmo atsparumą (imunitetą). Šiuolaikinei vakcinacijai pagrindus padėjo anglas Edward Jenner, 1796 metais paskiepijęs vaiką karvių raupų turinčiu mišiniu. Masinius skiepus imta taikyti dar devynioliktame amžiuje. Pirmoji ir baisiausia dievo rykštė raupai buvo galutinai nugalėti tik 1980-aisiais. Dvidešimtajame amžiuje pasaulyje buvo sėkmingai kovojama ir su kitomis pavojingomis infekcinėmis ligomis: tuberkulioze, difteritu, stablige, geltonąja karštlige, kokliušu, poliomielitu, tymais, epideminiu parotitu (kiaulyte) ir raudoniuke. Dvidešimt pirmojo amžiaus skiepų kalendorius gerokai skiriasi nuo savo pirmtako prieš, tarkim, penkiasdešimt metų. Kūdikiams šiandien rekomenduojama daug daugiau skiepų, kurių būtinumas dažnai yra abejotinas. Kadaise skiepai buvo vertinami kaip žmonijos išgelbėjimas, deja, šiandien vis dažniau plinta priešinga nuomonė. Daugelį jaunų tėvų neramina ne tik skiepų kiekis iki 2 mėnesių kūdikis privalo gauti 7 skiepus - bet ir jų kokybė. Mat skandalai ir kontroversija, kilusi praėjusiame šimtmetyje, toli gražu neblėsta.
Ją sukėlė aštuntojo dešimtmečio pabaigoje pasaulyje epidemijos greičiu ėmusi sklisti kitokia epidemija - autizmas ir jam giminingos negalios. Ieškant priežasčių, dėmesys netrukus nukrypo į skiepus. Daugelis kaltino gyvsidabrio junginį timerosalį (thimerosal; thiomersal), toksišką chemikalą, galintį pažeisti vaikų smegenų veiklą ir neuropsichologinį vystymąsi. Timerosalis buvo plačiai naudojamas kaip konservantas vakcinų gamyboje. Nemažai medikų priėjo išvados, kad būtent gyvsidabris ir jo junginiai kalti dėl autizmo epidemijos. Tačiau JK ir JAV valstybinės sveikatos apsaugos įstaigos ilgai priešinosi mokslininkų išvadoms. Buvo netgi publikuojami tyrimai, neva ryšio tarp timerosalio ir autizmo nerasta. 1980-aisiais Rusija uždraudė naudoti timerosalį vaikiškose vakcinose. Ja pasekė Danija, Austrija, Japonija, JK ir visos Skandinavijos šalys. Tačiau tik 2003-aisiais timerosalis buvo galutinai išimtas iš daugumos JK vaikiškų vakcinų, išskyrus nedidelį kiekį, vis dar naudojamą kai kuriose DTaP, HB, Hib vakcinose. Timerosalio yra ir kituose medicininiuose preparatuose: kraujo plazmos produktuose, imunoglobuline bei kai kuriuose priešnuodžiuose. Trivalentis MMR - parotito (kiaulytės), tymu ir raudoniukes - skiepas, sukurtas 1988-aisiais, tapo antruoju rimtu kaltininku dėl sparčiai pasaulyje plintančio autizmo. JAV, praėjus trims metams po pirmųjų MMR skiepų, smarkiai padaugėjo antrinio autizmo atvejų (kai autizmo požymiai pasireiškia tarp 2-6 metų). JK pradėjo masiškai vartoti MMR skiepą nuo 1991. Lygiai po trejų metu medikai užfiksavo panašų autizmo atvejų padaugėjimą.
Vienais atvejais MMR skiepas buvo kaltinamas dėl timerosalio, kitais dėl pavojingos Urabe parotito bakterijos. Autizmą ir su juo susijusius negalavimus dažnai lydi disbakteriozė ir kitokio pobūdžio žarnyno nepakankamumai. Per 30 metų MMR vakcinacijos autizmo atvejų vaikų tarpe padaugėjo 1000%; jei kadaise susirgdavo 2-3 vaikai iš 10,000, tai dabar - vienas iš 500. Dėl šalutinio poveikio 1993-aisiais Japonija visiškai atsisakė trivalenčio MMR skiepo ir grįžo prie individualių vakcinų. Skeptikai teigia, kad nepaisant šio žingsnio, autizmo atvejų Japonijoje nesumažėjo. Šiandien MMR skiepuose naudojama Jerry-Lynn parotito bakterija, neva turinti mažesnį šalutinį poveikį. 1994-aisiais JK chirurgas Andrew Wakefield paskelbė darbą, kuriame bandė įrodyti MMR kaip tiesioginį autizmo bei žarnyno veiklos sutrikimų šaltinį. Jo darbas buvo smarkiai sukritikuotas. A. Wakefieldui teko kraustytis į JAV, kur jis ir toliau tiria MMR įtaka vaikų autizmui. JK ir JAV daugėja ne tik autizmo atvejų, bet ir organizacijų, remiančių ligonius ir jų šeimas. Abipus Atlanto stiprėja kova prieš farmaceutines kompanijas. Nors įstatymai kol kas gina jų teises, pažangieji teisininkai ieško kelių užvesti teismo bylas.
Daugelio tyrimų rezultatai nurodo difterito, pasiutligės ir kokliušo skiepą (DTP) antrąjį autizmo sukėlėją po MMR. Šiuo metu JAV yra apie 600 tūkstančių autizmo aukų, kurioms šią ligą sukėlė skiepai. Tuo tarpu Švedijoje, kur DTP skiepo 1979-aisiais buvo atsisakyta beveik dvidešimčiai metų, autizmo atvejų pasitaiko itin retai. Dar ne taip seniai Europos šalys džiaugėsi, kad dėka dešimtmečius vykdomos sėkmingos vakcinacijos tuberkuliozė atsidūrė ant išnykimo ribos. Deja, per pastarąjį dešimtmetį tuberkuliozės atvejų ne tik padaugėjo, bet vis dažniau užregistruojama pacientų su itin pavojinga atviros tuberkuliozės forma. Nuo tuberkuliozės naujagimiai dažniausiai skiepijami dar gimdymo namuose. Pastaruoju metu tarp medikų plinta nuomonė, kad būtų įvestas privalomas skiepas nuo rotaviruso, sukeliančio viduriavimą ir vėmimą 3-12 mėn. kūdikiams. Nei JK, nei Lietuvoje šis skiepas nėra privalomas. JK dar tik planuojama įvesti šią vakcinaciją, tuo tarpu Lietuvoje vaikučius galima papildomai paskiepyti už atitinkama mokestį. Ar ši vakcina bus įtraukta į privalomu skiepų kalendorių, dar nežinia. Paskutiniais duomenimis, GlaxoSmithKline Rotarix vakcina nuo rotaviruso turi daug šalutinių poveikių ir netgi gali sukelti mirtiną plaučių uždegimą.
Kai kurie pasaulio medikai bei visuomeninės organizacijos pataria rinktis atskiras (vienvalentes) vakcinas vietoj kombinuotų (daugiavalenčių) tokių kaip DTP ir MMR. Taip pat plinta pasipriešinimas vis augančiam skiepų skaičiui. Skeptikai teigia, neva tuoj bus sukurtos vakcinos kiekvienam menkiausiam negalavimui, net ir slogai, o pelną už vakcinas ciniškai ir toliau dalinsis farmaceutiniai gigantai - GlaxoSmithKline, Merck - ir kiti koncernai. Pasigirsta patarimų ir visai atsisakyti kai kurių skiepų, ypač nuo gripo. Tvirčiausias argumentas - kad vakcina gali apsaugoti tik nuo tam tikro viruso, dažniausiai jau prasiautusio; naujoms gripo viruso mutacijoms sukurti veiksmingą vakciną kol kas nėra įmanoma. Atsargesni medikai pataria prieš skiepijant vaikus atkreipti dėmesį, ar vaikas nėra alergiškas, ar nėra pasikartojančių virškinimo bei žarnyno veiklos sutrikimų. Tokiais atvejais reikėtų pasikonsultuoti su pediatru bei mitybos specialistu dėl galimo šalutinio vakcinacijos poveikio. Dar vienas būdas apsaugoti savo atžalą nuo kenksmingų skiepų pasekmių pasitikslinti, ar skirta vakcina turi gyvsidabrio (mercury) ar timerosalio ir paprašyti pas gydytojo alternatyvios vakcinos.
Šaltinis: Londono Žinios
Griežtai draudžiama 'Londono Žinių' paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti 'Londono Žinias' kaip šaltinį
Šiandien: 13°C - 21°C
