Medicinos paslaugos opi tema ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje. Kiek baisių ir vos ne anekdotinių situacijų medicininiais klausimais tenka prisiklausyti iš tautiečių lūpų. ,,Londono žinios jau rašė apie šią problemą praėjusiais metais (,,Anglijos medicina: pragaras, skaistykla ir mažai rojaus 2007 spalio 9d., Nr. 39), tačiau, matyt, prie šios temos teks grįžti vėl ir vėl. Baisūs pasakojimai iš lūpų į lūpas perduodami apie gimdymą Didžiojoje Britanijoje. Šį kartą apie vienos šeimos istoriją, kuri galėjo pasibaigti jaunos mamos mirtimi, vien dėl medicinos darbuotojų aplaidumo. Kaip sako mūsų straipsnio herojė, medikus reikėtų nubausti jau vien dėl to, kad tokių situacijų būtų kaip įmanoma mažiau. Pasak jos, Lietuvoje teisiasi dėl mažiausio menkniekio, pavyzdžiui, atlėpusių ausų... O ji paprasčiausiai galėjo numirti taip ir nemačiusi savo vaiko.
Po gimdymo kraujo upės
Aušrinė: ,,Nešiodama savo pirmagimį turėjau problemų, gimdžiau Lietuvoje, Šiauliuose. Po gimdymo gimdoje likusią placentą gydytojai pastebėjo, padarė operaciją ir, kaip sakoma, problemos neliko. Antrojo savo kūdikio lauktis pradėjau Anglijoje. Medikai klausinėjo, ar turėjau problemų nešiodama pirmąjį, tūkstantį kartų pabrėžiau, jog buvo nemalonumų dėl užsilikusios placentos. Visą mano suteiktą informaciją medikai ne vieną kartą užsirašinėjo. Tik pagimdžiusi dar kartą paklausiau, ar visa placenta pasišalino, nes turėjau tokių problemų, kartojau kaip užsukta. Mane patikino, jog viskas pavyko beveik idealiai, net vyrui parodė tą placentą, bet jis juk ne medikas. Tą pačią dieną mus su tik gimusia dukryte paleido namo. Tiesa, prieš tai medikai mane gerokai nustebino, liepdami išsimaudyti karštoje vonioje. Na, nelipau aš į tą vonią, o dušo nebuvo, tai tiesiog apsipyliau karštu vandeniu, ir tiek. Pagimdžiau 8 ryto, o šeštą jau buvome namuose. Atrodė, lyg ir viskas gerai, bet klaikiai skaudėjo pilvą. Atėjusiai manęs aplankyti medicinos darbuotojai pasiskundžiau dėl skausmų, ji paguodė, jog taip ir turi būti bei parekomendavo, mums jau kaip anekdotą skambantį vaisto pavadinimą, paracetamolį. Be to paracetamolio negalėjau tverti nė valandos toks baisus buvo skausmas. Visi, kas mane matė, sakė, jog atrodau baisiai balta, pajuodusiais paakiais. Na, maniau, po gimdymo, taigi ne po sanatorijos, kad žydėčiau kaip rožė. Naktimis keltis prie vaiko buvo nepaprastai sunku tas pilvo skausmas, o dar galvos svaigimas, lyg kokiose karuselėse. Antrą kartą atėjusiai medikei ir vėl pasiskundžiau, kad man ,,ten viduje nėra gerai. Ji pasiūlė nusireguliuoti stiproką dušo srovę ir ten gerai apsiplauti... Keistai į ją pažiūrėjau, bet to patarimu nepasinaudojau. Praėjus savaitei po gimdymo, pirmą kartą išsiruošiau į tolesnę kelionę viena, nuėjau iki mokyklos pasiimti vyresniojo sūnaus, grįžau vakarop su mažąja į parduotuvę (šeimai priklauso lietuviškų prekių parduotuvė vakaruose) ir jaučiu, kad iš manęs šliūkštelėjo beveik kibiras kraujo. Gerai, kad jau buvo grįžęs ir vyras, nušliaužiau į parduotuvės pagalbines patalpas, o kraujas bėgo upeliais. Susiriečiau į kamuoliuką, kad tik pristabdyčiau kraujavimą ir laukiau vyro iškviestos greitosios. Atvažiavo kažin kokia lengvoji mašina, išlipo pagyvenęs vyrukas ir neskubėdamas klausia: ,,tai kas gi nutiko?. Vyras parodė kraujo pėdsaką, pagal kurį ir atėjo pas mane. Dar jis neskubėdamas pamėgino matuoti kraujospūdį, tačiau pamatęs, kad to padaryti praktiškai neįmanoma pats skubiai iškvietė ,,emergency. Matyt, iš pradžių pagalvojo, kad hiperbolizuoju kaip ir visos gimdyvės... ,,Greitoji atvyko žaibiškai, tuoj pat paguldė ant neštuvų, prijungė prie visos turimos aparatūros, kokią tik turėjo automobilyje, ir visą kelią kalbino, kad tik neprarasčiau sąmonės. Vyras, važiavęs iš paskos, sakė, kad greitosios maršrutas buvo labai keistas. Visai be reikalo apsuko visą rajoną, kas tikrai nebuvo būtina. Labai bijojau, kad nuveš į priimamąjį ir numes, kol kas nors teiksis prieiti, bent jau tokių istorijų buvau prisiklausiusi. Labiausiai bijojau numirti, galvojau, jog visai nespėjau susipažinti su savo mažąją dukryte... Pagalbos sulaukiau nepaprastai greitai, iš paskutiniųjų stengiausi neprarasti sąmonės. Kaip dabar prisimenu, juokinga, tačiau tada tik mąsčiau, jei pamatysiu tunelį ir šviesą jo gale, apsisuksiu ir eisiu į priešingą pusę tuomet nemirsiu... Gydytojų aplink mane buvo susirinkę gal penkiolika ar daugiau. Vėliau sunkiai ką ir beprisimenu.
,,Jie niekur neskuba
Aušrinės vyras Rolandas: ,,Pirmas įspūdis, jog jie niekur neskuba, taip ir norisi rėkti: ,,Greičiau, greičiau! Tik pamatę, ką rodo kraujo spaudimo aparatas, sukruto kaip bitutės. Tuomet jau viskas atrodė taip, kaip tame seriale ,,Ligoninės priimamasis. Dar keista, kad mano žmonai, kuri jau buvo beveik be sąmonės, atėjusi gydytoja pradėjo aiškinti apie jos būklę, nes ji turėjo pasirašyti dokumentus, jog sutinka su visomis procedūromis, kurios jai bus taikomos. Gydytoja britė nuodugniai išaiškino, jog jie nežino, dėl kokių priežasčių šis kraujavimas, kad gali būti infekcija, galbūt nepilnai pasišalinusi placenta, taip pat gali tekti daryti pjūvį ir žiūrėti, kas ten yra gimdoje, gali nutikti taip, jog reikės šalinti gimdą, tuomet ji labai apgailestaujanti, nes daugiau vaikų moteris nebegalės turėti... Mane įleido į reanimacijos palatą, kur niekam kitam, išskyrus medicinos personalą, įeiti negalima. Patys medikai sakė, kad eičiau ir pabūčiau su žmona, nes padėtis labai rimta. Jai leido kraujo plazmą, kadangi šitaip nukraujavusios operuoti negalėjo...
Po narkozės maitinti krūtimi?
Aušrinė: Pasirašiau tuos popierius, galvojau tik viena noriu gyventi. Mažąją mergytę pasiėmė šeimos draugai, jai teko labai greitai paragauti mišinukų, nors anglai medikai ragino nenutraukti maitinimo. Aš ką tik buvau atsigavusi po narkozės, į venas kapsėjo antibiotikai, niekaip negalėjau suvokti, kaip aš galėčiau krūtimi maitinti savaitės laiko kūdikį... Beje, atsigavusi po narkozės pajutau, kad krūtys tokios pilnos pieno, jog net skauda. Pasiguodžiau personalui, jog kažką reikėtų daryti, man griežtai buvo pasakyta, kad dabar tai nėra pirmo svarbumo dalykas pirmiausia, mano gyvybė. Tačiau aš juk ne pirmą kartą gimdžiau, žinau, kad mastitas po mano operacijos tikrai nepagelbės. Tyliai paprašiau, kad vyras paduotų popierinių rankšluosčių ir nusitraukiau pieną. Dukrytės, aišku, nemaitinau. Po operacijos paaiškėjo, jog tikrai buvo paliktas nemažas gabalas placentos. Beje, ligoninėje prabuvau tik tris dienas, po to labai gražiai paprašė važiuoti namo, nes labai brangi priežiūra. Grįžusi namo sulaukiau tos pačios medicinos darbuotojos, kuri mane lankė tik po gimdymo. Kaip jinai stebėjosi, sakė: ,,Matai, o aš ir galvoju, kaip gi paracetamolis gali nepadėti. Dabar tau teks pakentėti pusę metų, kol vėl atsistosi ant kojų. Net šyptelėjau paguodė, vėliau į visus jos klausimus, kaip jaučiuosi, pasakydavau taip pat: ačiū, gerai, nes jei pasakysi, kad blogai, vėl siūlys to paties paracetamolio.
,,Juk nemirėt išgelbėjo...
Aušrinė ir Rolandas: Po visų tokių nuotykių, kurie galėjo baigtis mirtimi, pagalvojome, o kur kreiptis, kad būtų nubausti kaltininkai. Patarėjų turėjom daug, žinote, kokia praktika Lietuvoje, dėl kiekvieno menkniekio kreipiamasi į teismą ir bylinėjamasi. Pamanėm, reikėtų pabandyti ir čia tą patį padaryti tikrai ne dėl pinigų, vien iš principo, kad ir juos truputėlį pamokyti. Gal mūsų patirtis galės pasitarnauti kitoms gimdyvėms. Iš karto kreipėmės į vieną britą advokatą, jo paslaugos buvo labai brangios. Jis iš karto pasakė, kad į jo sąskaitą reikia pervesti £12 000, už tuos pinigus jis ir dirbs. Jis galįs paimti ir 2,3 ir visus 12 tūkstančių, tačiau, kad laimės, nėra jokios garantijos. Bandėm ieškoti pagalbos, visur, kur tik įmanoma. Kreipėmės į kitą britą advokatą gavome atsakymą, kad tokiais dalykais jie neužsiima, atsakyta buvo gražiai, raštu, kad mes turime teisę dar tris metus kreiptis dėl nuostolių išieškojimo ir pridūrė, kad vis dėlto, ko mes nepatenkinti, vis tik išgelbėjo, nemirėt... Kokia keista logika, jei būčiau numirus, tuomet ir imtųsi kokių nors priemonių? Kur toliau kreiptis, mes nežinome. Bandėme skambinti pagal skelbimus lietuviškuose laikraščiuose, kurie teigia, galintys konsultuoti juridiniais klausimais. Daugiau prisikvatojau, negu išgirdau bent kokios nors racionalios informacijos. Sau pasidariau išvadą, kad tokius vėjus pasakoti gali tik psichiškai nesveiki arba aferistai.
Kur kreiptis nukentėjus dėl medikų aplaidumo? Levenes solicitors dirbantys lietuviai advokatai patarė kreiptis į stambią bei gera reputacija garsėjančią kompaniją Irwin Mitchell. Jie užrašo besikreipiančiojo duomenis, tuomet skundas siunčiamas kitiems teisininkams, gyvenantiems arčiausiai nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos. Advokatai apsvarstę, ar skundas turi teisinį pagrindą, susisiekia su nukentėjusiuoju. Jeigu teisininkai nusprendžia imtis bylos, jokio mokesčio nėra (no win, no fee, angl.) Kreiptis galima tel.: 08703664120 arba išsamesnę informaciją rasite adresu www.irwinmitchell.com
Šaltinis: Londono Žinios
Griežtai draudžiama 'Londono Žinių' paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti 'Londono Žinias' kaip šaltinį
Šiandien: 4°C - 7°C
Rytoj: 0°C - 7°C
