Viena iš sričių, kurią mano šeimai apsigyvenus Anglijoje teko perprasti, atrandant daug naujovių, buvo angliška mokykla. Mat šioje šalyje trylikametė mūsų dukra pradėjo lankyti aukštesniąją anglų mokyklą. Vaikai čia pradeda mokslus nuo 4-5 metų.

Mokyklos suskirstytos pagal amžių, pradinukai atskirti nuo vyresniųjų. Mokslo metai prasideda rugsėjo 8d. ir tęsiasi iki liepos 22 d. (bet, kiek žinau, iš tikrųjų mokslo metų pradžią ir pabaigą nusistato kiekviena mokykla). Per mokslo metus mokiniai atostogauja 6 kartus. Vaikai suskirstyti į klases, tačiau pamokų metu klasė dar pasidalina, ir kiekvienas mokosi pagal savo asmeninį, jam paskirtą tvarkaraštį.

Su klasiokais vaikai susitinka ryte, prieš pamokas, kai vyksta rytinė registracija ir po didžiosios pietų pertraukos, kada vaikai vėl patikrinami. Pamokos trukmė - valanda. Mokslo diena baigiasi 15.20 val. Po dvieju pamokų vaikai turi 20 min. pertrauką, o didžioji pietų pertrauka tęsiasi 45 minutes. Daugiau pertraukų nėra. Per pietų pertrauką vaikai gali pietus pasirinkti mokyklos valgykloje.

Dauguma jų turi specialias maisto korteles, kuriomis sumoka už maitinimą. Korteles vaikams reguliariai iš savo sąskaitos papildo tėvai. Esmė ta, kad mokiniams nereikia i mokyklą nešiotis grynųjų pinigų, kuriuos kartais jie išleidžia visiškai ne pagal paskirtį. Pietauti galima grįžti ir į namus. Arba atsinešti sumuštinių į mokyklą, nueiti pavalgyti į miesto kavines. Tačiau palikti mokyklos teritoriją per pietų pertrauką arba šiaip kokiu nors reikalu galima tik pateikus tėvų raštišką sutikimą. Kaip jau minėjau, vaikai yra nuolat tikrinami. Klasė turi savo auklėtoją, kuris praneša mokyklos naujienas, tikrina mokinių lankomumą ir kartą per savaitę veda valandinę pamoką savo klasei, kurios metu kalba gyvenimiškomis temomis, rengia vaikams įvairias praktines užduotis. Mokyklos administraciniame pastate tvarkomi įvairūs dokumentai.

Būtent administracija praneša tėvams, dažniausiai paštu, apie mokyklos naujoves, spausdina įvairias reklamines brošiūras, informuoja apie tėvų susirinkimą. Mokiniai privalo dėvėti uniformą su skiriamuoju mokyklos ženklu. Uniforma yra bene vienintelis tėvų rūpestis. Be jos aš savo dukrai pirkau tik parkerį, pieštuką, trintuką ir liniuotę. Sąsiuviniais, knygomis ir kitokiomis priemonėmis aprūpina pati mokykla.

Mokinių santykiai su mokytojais yra draugiški. Vaikas gali drąsiai pareikšti savo nuomonę. Skatinamas pasitikėjimas savimi, ugdomas individualumas, vaikai pratinami nesivadovauti bandos instinktu.

Vaikas čia mokomas, o ne bukinamas aklu kalimu. Pažymiai mokiniams nerašomi, tik gerai atlikti darbai įvertinami specialiais įrašais. Tokių įrašų mokiniai stengiasi surinkti kuo daugiau, nes sukaupusiems tam tikrą jų skaičių vaikams sumokami pinigai (simboliniai - nuo 1 svaro iki 10), įteikiami specialūs diplomai.

Tai labai gera paskata stengtis. Pamokų metu vaikai neišgyvena psichologinės įtampos dėl nesuprasto dalyko, jos vedamos įdomiai, turiningai, stengiantis pateikti kuo daugiau pavyzdžių iš praktikos.

Mokytojas su vaikais bendrauja nuoširdžiai, nemėgindamas atrodyti viršesnis, kurio nuomonė yra vienintelė ir neginčijama. Atvirkščiai - jis stengiasi sudominti vaiką savo dėstomu dalyku, tapti jam draugu, duodančiu vertingą patarimą, o ne tijūnu, su malonumu dalijančiu bausmes už prasižengimus.

Beje, atlikęs užduotį neteisingai, gali nebijoti bausmės, riksmo ar kokio nors kitokio sumenkinimo. Mokytojas pasakys: „Šaunu, kad stengeisi“, paaiškins užduotį dar kartą ir padrąsins, jog ateity nebeklysi, nes įgavai patirties ir praktikos. Manau, taip paskatintas mokinys ima labiau pasitikėti savimi, vertinti tai, ko yra mokomas, o ne griaužti save, jog yra nevykėlis ir galbūt niekada nieko neišmoks.

Mano dukra angliškoje mokykloje įgudo labiau pasitikėti savimi, atviriau reikšti savo nuomonę. Kasryt į pamokas ji eina mielai ir su dideliu noru. Problemų dėl jos mokslo neturėjome niekad, megaitė mokėsi puikiai, tačiau Lietuvoje jai buvo sunku. Dideli krūviai ir nuolatinė baimė, ar sugebės atsakyti gerai, parašyti kontrolinį darbą tik gerai, būtinai perskaityti visą rekomenduojamą literatūrą per vasaros atostogas ir įvykdyti dar begalę kartais absurdiškų ir nereikalingų mokyklos reikalavimų išsunkdavo visą energiją.

Man patinka, tai, kad šioje šalyje užduotys yra orientuojamos į praktiką, pateikiamos idomiai, sužadinant natūralų vaiko smalsumą išmokti, pažinti, perprasti. Štai pavyzdys iš 8 klasės mokinės užduočių. Vaikams buvo paskirti darbai su konkrečiu atlyginimu. Už gautą sumą kiekvienas turėjo susirasti gyvenamąjį plotą, įstengti susimokėti mokesčius, išsirinkti ir, jei „kišenė leidžia“, išsimokėtinai įsigyti mašiną, pasilikti pinigų maistui, rūbams ir pramogoms. Tai – gyvenimo realybė, ir toks mokymas pulsuoja gyvenimu!

Dukrai pradėjus lankyti anglišką mokyklą, lengviau atsikvėpė visa šeima. Į šalį padėjome turistinę kuprinę, kurią, plyštančią nuo svorio, ji tempdavo į lietuvišką mokyklą. Dabar užtenka lengvos rankinės.

Čia neteko girdėti apie iškrypusį daugybės vaikų stuburą. Mokiniai nedreba dėl dviejų ar daugiau kontrolinių darbų per dieną, nes čia tokio reiškinio nepasitaiko. Namų darbų užduodama labai nedaug, jiems užtenka pusvalandžio. Mokymas vyksta mokykloje.

Galbūt mane puls kaltinti Lietuvos patriotai, bet man kaip mamai labiau patinka Anglijos mokyklų tvarka. Ir ne todėl, kad nemylėčiau Lietuvos, bet dėl to, kad dabar turiu su kuo palyginti ir matau, kas geriau mano vaikui. Matau ir tai, kad nemokėdami pusės mūsų vaikams Lietuvoje su užsispyrimu kemšamų į galvą „būtinų“dalykų, anglai ne prasčiau išsilavinę už lietuvius.

Ekonomika klesti, šalis neskursta. Nesiryžtu teigti, kad čia nėra jokių trūkumų. Anglijos mokyklose dėl pernelyg liberalios tvarkos tarp mokinių labai paplitęs rūkymas. Jie nesivaržydami traukia dūmą mokyklos teritorijoje, kartais netgi mokytojo akivaizdoje.

Dažnos paskaitos apie tabako žalą ne itin veiksmingos. Blogybių pasitaiko visur, tačiau šiurpas nupurto perskaičius, kad gimtojoje Lietuvoje neišlaikęs psichologinės įtampos (jei neklystu, dėl egzaminų) nusižudo dvyliktokas. Ir apskritai - dažnos paauglių savižudybės tėvynėje verčia susimąstyti, kas ten yra ne taip... Beje, mokytojai Anglijoje gerbiami, ir jų darbas yra gerai apmokamas.

Mūsų draugai, anglų pedagogų šeima, sako: „Reikia mėgti tai, kuo užsiimi, mūsų specialybė reikalauja atsidavimo darbui. Kartais į viską tenka pažvelgti iš šalies, būtina vadovautis ne taisyklėmis, bet sveika nuovoka. O kartais tiesiog naudinga atsidurti vaiko kailyje. Tai - lyg tavo paties atspindys, kai gyveni nesibaigiančioje vaikystėje“. Žydrūnė Balkuvienė Sėkmės, tolerancijos ir kantrybės visiems!