Atgal Spausdinti Siųsti draugui

Komentuoti Skaityti komentarus (0)

RIMTOS BRITŲ INVESTICIJOS Į (NE)RIMTUS LĖLIŲ NAMUS

2007/04/03

Vienas britų dienraštis neseniai paskelbė, kad dažniausia jaunų šeimų, šiandien perkančių pirmąjį būstą Jungtinėje Karalystėje, investicija yra keturaukštis neapstatytas Jurgio epochos stiliaus gyvenamasis namas. Pirkėjai dažnai pageidauja, kad namas būtų su dideliais prancūziško tipo langais ir balkonu. Tokio namo vertė rinkoje svyruoja nuo 2000 svarų iki keliskart didesnių sumų, tuo atveju, jei namas pastatytas griežtai laikantis istorinės architektūros kanonų. Atrodytų neįtikėtina, jei minėtasis būstas nebūtų...lėlių namelis...

Taip, perskaitėte teisingai. Rimti ir santūrūs britai investuoja savo pinigus į žaislinius namelius ir nuoširdžiai vadina tai šeimos dešimtmečio projektu. Tokių savininkų teigimu, labai svarbu, kad daugelis jų tokio tipo namą gali įsigyti be papildomų finansinių įsipareigojimų savo bankui ir varginančių paskolų. Tai suteikia jiems laisvę daugiau lėšų skirti namo interjerui ir apstatymui. Akivaizdu, kad istorinis namas privalo būti apstatytas laikotarpiui būdingais baldais. O kur dar pagunda papuošti sienas brangiais apmušalais, antikvariniais veidrodžiais ar laikrodžiais...Įdomumo dėlei paminėsime, kad, pavyzdžiui, švytuoklinis laikrodis, pagamintas iš kriaušės medienos, kainuoja apie 180 svarų, vonia ant paauksuotų kojyčių su veikiančiu dušu - 120 svarų, o veikiantis krištolinis sietynas - mažiausiai 70 svarų-Jei panorėsite valgomąjį papuošti raudonmedžio kėdėmis, pasiruoškite už kiekvieną jų pakloti mažiausiai 30 svarų. O sendinto medžio klavesinas jums gali atsieiti net iki 3000! Prisiminkite, kad kalbame apie miniatiūrinius šių baldų modelius, skirtus būtent lėlių nameliams?

Lėlių namelių kolekcionavimas nuo seno laikytas senmergių pomėgiu. Tačiau šiais laikais, atrodo, juo vis dažniau užsikrečia jaunimas. Jau vien ką sako tai, kad

“Dolls House World”

(liet. Lėlių namų pasaulis) žurnalas, leidžiamas Britanijoje, turi daugiau nei 45 000 skaitytojų! Ir nors, atliktų tyrimų duomenimis, moterys yra didesnės šio pomėgio entuziastės, vis dažniau už jų nugarų stovi vyrai, kurie varžosi tarpusavyje, ir taip kelia šių miniatiūrinių architektūros šedevrų rinkos kainas. Kurgi kitur, jei ne šiame miniatiūriniame pasaulyje, lengviau realizuoti savo svajones? Tegul ir keliskart sumažintu formatu. Ir, žinoma, pademonstruoti nepriekaištingą skonį, kurį tikrame suaugusiųjų pasaulyje įtakoja tokie nuobodūs dalykai kaip pinigai ir baldai iš Ikea. Dar daugiau, nereikia jaudintis, kad vaikai išterlios atlasu muštą aukso spalvos sofą, šuo nugrauš riešutmedžio stalo koją ar šeštadienio rytą sugadins milžiniška sąskaita už dujas...Šiame lėlių pasaulyje tokių problemų nebūna, priešingai, čia - visiška laisvė pasišvęsti kūrybai. Galvoje dėliojasi idealaus gyvenimo vizija, o džiaugsmas, įgyvendinant savo svajones, gamina laimės hormonus...Galbūt todėl šalyje įsisteigę daugiau nei kelios dešimtys šio pomėgio entuziastų klubų, kurių nariai dalijasi tarpusavyje sukaupta patirtimi ir naudingais patarimais, kur ir ką įsigyti pigiau, ir pan. Kasmet kuriame nors mieste vyksta Tarptautinės lėlių namelių parodos, į kurias suplūsta kolekcininkai iš viso pasaulio, o Bonhams taikomųjų menų asociacija kiekvienais metais rengia didžiulio populiarumo sulaukiantį kolekcinių žaislų aukcioną. Pirmieji lėlių namų pavyzdžiai randami Senovės Egipto faraonų kapuose. Tai dažniausiai būdavo tikslios gyvenamojo būsto kopijos, su tarnais ir galvijais ir pažįstamais daiktais, kurie lydėdavo šeimininką ir kuriais jis naudodavosi pomirtiniame pasaulyje. Europoje lėlių namai pradėti gaminti šešiolikto amžiaus Olandijoje ir Vokietijoje. Pradžioje jų paskirtis buvo skatinti mergaites mokytis namų apyvokos reikalų, vėliau lėlių nameliai tapo socialinio statuso indikatoriumi: pagal jų apstatymą, interjere naudojamas medžiagas buvo galima nesunkiai nuspėti namo savininko pajamas. Pirmieji nameliai ir jų baldai buvo unikalūs ir labai brangūs- juos talentingi meistrai pagamindavo pagal individualų užsakymą. Vėliau pradėta masinė šių produktų gamyba, pradžioje gaminant vos po kelis to paties žaislo vienetus. Vokietijoje pirmieji šio verslo ėmėsi Christian Hacker, Moritz Gottschalk,

Elastolin

ir Moritz Reichel. Svarbiausios Anglijos gamintojų kompanijos buvo Siber & Fleming, Evans & Cartwright bei Lines Brothers (vėliau persivadinę į Tri-ang). Devynioliktojo amžiaus pradžioje rinkoje pasirodė ir amerikietiškieji lėlių namelių modeliai - garsiausia šioje srityje buvo The Bliss Manufacturing kompanija. Po Antrojo Pasaulinio karo lėlių namelių gamyba tapo dar labiau komercinė, praktiškai nebenaudotas rankų darbas. Pavyzdžiui, 1950 - aisiais tipiškas lėlių namelis, kurį buvo galima įsigyti didžiosiose parduotuvėse, buvo gaminamas iš skardos lakštų ir apstatomas plastikiniais baldais. Jo kaina buvo tokia nedidelė, kad jį galėjo įpirkti dauguma mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių namų ūkių. Į Angliją lėlių namų mada atėjo drauge su Karaliene Viktorija, tačiau labiausiai šiuo pomėgiu tautą užkrėtė Karaliaus Jurgio V žmona, Karalienė Mary, kuri 1920 metais vienam garsiausių to meto architektų Serui Edwin Lutyens užsakė sukurti jai lėlių namelį, kuris šiandien laikomas šio amato šedevru ir eksponuojamas Vindzoro pilyje. Vieną seniausių angliško stiliaus lėlių namų, vadinamą The Tate House (1760), šiandien taip pat galite apžiūrėti Londono Vaikystės muziejuje (The Museum of Childhood).

Lėlių pasaulis internete:

www.dollshouse.com

www.thedollshousecompany.co.uk

www.miniatura.co.ukwww.bonhams.com

Šaltinis: "Londono Žinios"