Atgal Spausdinti Siųsti draugui

Komentuoti Skaityti komentarus (0)

Laisva kaip ... Kuba

2007/07/10

Tik šitaip galiu apibūdinti savo būseną. Nežinau, ką su savo laisve daryti. Neisiu gi gatvėmis klykaudama: ,,Ei, vyrai, aš tokia nuostabi, tokia protinga ir tokia vieniša! Kur Jūs?“ Kiek turiu pliusų, net ant abiejų rankų pirštų nesuskaičiuosiu - mėgstu virti, kepti, troškinti, marinuoti, siūti, megzti, intelektualiai diskutuoti, mylėtis... Niekada nevaikštau apsileidusi, net šiukšles nešu tik su tobulu makiažu, lieknos figūros neslapstau po beformiais maišais, o nepasikvėpinusi Gucci ,,Envy“ jaučiuosi kaip nuoga. Nereikalauju lygių galimybių su vyrais, bet galiu pati tįsti sunkiausius krepšius su pirkiniais. Palyginus su vietinėmis, aš tiesiog vaikščiojantis stebuklas. Ir vis tiek viena...

Vienas pažįstamas britas, kuriam puoselėjau šilčiausius jausmus, pamatęs mano rankose mezginį, rimtai paklausė: ,,Ar neišgali nusipirkti?“ Į mano argumentus, jog tai originalu, veikia kaip terapija, sureagavo keistai nužvelgdamas. Kai siuvau jo kelnėse ištrūkusią sagą, dėbsojo į mane kaip į ateivę. O kai pasiūlė kartu nueiti į spektaklį, pastatytą pagal tookio dramaturgo pjesę, kurios aš savo tolimoje Lietuvoje nei mačius, nei girdėjus - ŠEKSPYRO, žagtelėjau: ,,Brangusis, mus su Šekspyro kūryba supažindina dar mokykloje!“ Mano nervai neišlaikė po eilinės diskusijos, šį kartą istorine tematika. Mano intelektualusis draugas britas - gydytojas stomatologas (!), aiškino man, kas laimėjo antrąjį pasaulinį karą. Spėkit, kas? Ogi, britai ir daugiau niekas! Tfu, nusispjoviau per petį, nepakenčiu pasipūtusių kvailių, manančių, jog visi, kas ne anglai - ne žmonės. Noriu vyro, kuris išmanytų bent jau elementariausius istorinius, kultūrinius, politinius dalykus, noriu, kad nebūtų šovinistinis paršas, noriu, kad įvertintų, kokia aš vis dėlto ypatinga ir kad mano megztos kepuraitės - originalios. Tai gal aš noriu lietuvio?

Jūsų londonietė

Šaltinis: "Londono Žinios"