Atgal Spausdinti Siųsti draugui

Komentuoti Skaityti komentarus (0)

Stebuklingas išgijimas

2007/08/21

Įnoringas britiškas oras pavojingai veikia mano liauną lietuvišką kūnelį. Tai vėjas ,,pabučiuoja“ mano nugarą taip, kad porą dienų vaikštau kaip mano amžinatilsį ,,babytė“, tai nosyje apsigyvena tūkstančiai čiaudulių, kurie visiškai pakeičia iš mano burnos bebandančius išsprūsti žodžius, o užvakar kaip dūrė ausin it nusmailintu virbalu. Termometras grasino visais 39 laipsniais pagal Celsijų. Pirma mintis: noriu pas mamą, tuoj atmetama kaip neįgyvendinama. Mano mamytė Žemaitijos glūdumoj už tūkstančio kilometrų verda geltonųjų slyvų kompotus ir atvykti į Ūkanotąjį Albioną, kad dukrai paduotų arbatos, tikrai nesiruošia. O aš jaučiuosi tokia vieniša, nelaiminga ir didžiausias pasaulyje ligonis, anot Karlsono. Tik paprasčiausia uogienė manęs išgelbėti negalėjo. Šiaip ne taip, pasiramstydama į sienas, o akyse matydama stebuklingai mirguliuojančią šviesą, nušliaužiu iki artimiausios vaistinės, kur man, kaip ir visada šioje šalyje, atkišo paracetamolio. (Mano mama medikė sako, kad tas vaistas bjauriai ėda kepenis...) Pakeliui namo nusiperku sau gėlių - gal padės. Krentu į lovą ir laukiu stebuklingojo vaisto veikimo. Nieko panašaus, kažkas kitu virbalu nusprendė patikrinti antrosios ausies būgnelio tvirtumą, sau pačiai dovanotos gėlės nuvysta jau po poros valandų, kiekviena savo ląstele bevystanti jaučiuosi ir aš. O taip noriu, kad kas nors paduotų nors stiklinę vandens... Mano brangiausias dirba ir aplankys mane tik vėlai vakare. Esu labai labili būtybė, todėl teatrališkai nusprendžiu, kad vakaro nesulauksiu... Apsikamšiusi ausis vata, pradėjau laukti paskutiniosios, kol sulaukiau savo vienintelio. Jis atlėkė su vaistukais, pirktais Lietuvoj , uždėjo juokingus kompresus ant mano ausyčių, nupirko beržų sulos, mat prisiminė, kaip aš pasakojau, jog vaikystėj susirgus mama man nors iš po žemių iškasdavo to stebuklingo medžio gėrimo, išmetė mano nuvytusias rožes, primerkė šluotas kardelių (aš jų nemėgstu, bet tądien man tai buvo pačios gražiausios gėlės), apkamšė antklodę ir juokingai pradėjo dainuoti lietuvišką lopšinę: ,,Aaaa, pupa, kas tą pupą supa...“ Akimirksniu skausmas pradėjo slūgti, miegas merkė akis. Stebuklinga ta meilės jėga, ką norit, tą sakykit!

Jūsų londonietė

Šaltinis: "Londono Žinios"