Atgal Spausdinti Siųsti draugui

Komentuoti Skaityti komentarus (0)

Daug klausimų...

2007/09/25

Turbūt turėčiau rašyti, kaip sėkmingai įsilieju į britišką visuomenę, bet tai būtų netiesa. Kaip gyvenau Lietuvoje, taip ir gyvenu. Žiūrėjau krepšinį kartu su lietuviais, buvau koncerte, kur dainavo Kastytis Kerbedis, Asta Pilypaitė ir juokelius skaldė Vytautas Šapranauskas... Viskas taip lietuviška, tik mano meilė ? ne. Ir jis nesupranta, kodėl aš turėčiau bendrauti su tautiečiais. Jis pilnas stereotipų, kurių ,,paduoda“ britų spauda (mūsų - irgi) ? lietuviai - mušeikos, girtuokliai, vagys ir t.t. Aš negaliu jam paaiškinti, kad tai netiesa, kad, anot rusų posakio, ,,šeima - ne be išsigimėlių“, kad keli nevykę pavyzdžiai, tai ne tautos apibūdinimas. Aš daug ko negaliu: negaliu pakeisti pasaulio, negaliu padaryti taip, kad į mane nežiūrėtų kiti vyrai, negaliu atsiriboti nuo to, kas lietuviška. Kad ir kaip banaliai skambėtų, aš myliu savo Tėvynę, myliu lietuvius ir visiškai nesiruošiu to išsižadėti, kad ir ką sakytų mano brangiausias. Jis pavydi manęs mano šaliai, mano tautiečiams. Sunku būti kosmopolitu, jei iš tiesų, labai sunkiai įsivaizduoju, koks tai ,,daiktas“ ir kurioj vietoj turėtų būti išoperuotos smegenys, kad nejaustum savo šaknų?

Kiekvieną kartą, kai važiuoju ten, kur lietuviai, mano brangiausias kelia man pavydo scenas, jos tokios elegantiškos, tačiau vis tiek ? pavydo: ,,Kodėl, kam to reikia, gal nevažiuosi?“ Važiuosiu, net jei tai kainuotų mūsų santykius, todėl, kad mama, tėvas ir tėvynė ? būna tik vieni. Vyrų ? visokių - gali būti daug. Va, vienas lietuvaitis, kai kartu žiūrėjom krepšinį, per minią praskynęs man kelią, paklausė: ,,Ar dabar jau ,,ženysimės“- Ir kodėl tada atsakiau, - ne? Gal taip ir gimsta meilė?Ar blogai, kai, susitikusi bičiulį lietuvį, pabučiuoju jį į abu skruostus, aš nesislapstau išgirdusi lietuviškai kalbantį? Ar blogai, kad lietuvės man atrodo labai gražios, nors aš ir ne lesbietė? Ar blogai, kad kartais vakarais tyliai dainuoju: ,,Aš pasiilgau Lietuvos?“ Mano brangiausias tai vadina ,,home sick“ ir ramina, jog tai praeis. Kaip sakė karalius Saliamonas: ,,Viskas gyvenime praeina, ir šitai praeis“. O aš nenoriu, kad praeitų!

Jūsų londonietė

Atkeliauja Dėdė Miegas:- Jau pavargot? Aš einu,Daug sapnų dalinu.Kam spalvotą, kam bespalvį,Duosiu sapną lyg pagalvį.Kai visi labai pavargę,Dėdė Miegas akį merkia:- Jau pavargot? DalinuDaug saldžių sapnų.

Šaltinis: "Londono Žinios"