Atgal Spausdinti Siųsti draugui

Komentuoti Skaityti komentarus (0)

NEIŠTIKIMYBĖ: AR SKIRTINGA PASAULIO ŠALYSE

2007/09/25

Keista, bet anglai dvigubai dažniau nei prancūzai būna neištikimi savo vedybiniams partneriams...

NEIŠTIKIMYBĖ BRITANIJOJE

Druckerman nustatė, kad britai apgaudinėja dažniau negu amerikiečiai ir prancūzai. Tačiau britų neištikimybė remiasi keistu sekso deriniu su alkoholiu. Jie mano, kad tai, ką jie daro po darbo, kai jie išgeria, nėra neištikimybė. Didžioji Britanija primena rašytojai Pietų Afriką, kuri nepaisant AIDS, pasižymi aukštu neištikimybės lygiu.

BRITAI IR AMERIKIEČIAI

Britai išeina su grupe draugų ir daug geria. Jeigu kuo nors susižavi, slapta bučiuojasi arba kartu eina namo. Atsikėlę ryte nusprendžia, ar norėtų su jais vėl pasimatyti. Didžiojoje Britanijoje manoma, kad draugauti galima tik išskirtinių santykių atveju.

Amerikoje kurį laiką galima susitikinėti iš karto su keliais partneriais, kol pagaliau pasirenkamas vienas. Po to, kai amerikiečiai ir britai apsiveda, vedybinio gyvenimo nukrypimai netoleruojami.

PRANCŪZAI IR NEIŠTIKIMYBĖ

Paprastai apie prancūzus galvojama, kad šie savo laisvalaikį praleidžia lovoje su kitų porų priešingos lyties atstovais. tačiau gyvendama Paryžiuje Druckerman gavo iš vyriškos lyties atstovų tik vieną pasiūlymą, tuo tarpu dirbdama žurnaliste Pietų Amerikoje tokius pasiūlymus gaudavo pastoviai. Todėl ji daro išvadą, kad prancūzų, kaip nevedybinių santykių specialistų, reputacija neatspindi realybės ir yra perkelta iš tų dienų, kai santuokos tarp aukštesniųjų klasių atstovų būdavo sudaromos be meilės.

Prancūzai mažiau linkę būti neištikimi, negu britai: tik 3.8 procentai vedusių ar kartu su partnere gyvenančių vyrų ir 2.0 procentų tokių pat moterų turėjo daugiau negu vieną partnerį per praėjusius metus. Tai dvigubai mažiau negu Didžiojoje Britanijoje. Nors prancūzai rečiau būna neištikimi, jie bent jau džiaugiasi tuo.

KUO SKIRIASI PRANCŪZAI NUO ANGLIŠKAI KALBANČIŲJŲ?

Prancūzai laikosi nuomonės, kad meilužis tėra partneris pasimylėjimui. Amerikoje arba Jungtinėje Karalystėje nevedybinius santykius užmezgę žmonės nejaukiai jaučiasi, todėl pradeda galvoti, ar neverta būtų su partneriu kurti šeimą. Apie tai pradeda su juo kalbėti nepaisant to, kad jų santykiai namuose būna visai neblogi, ir jų naujas partneris nėra tas, su kuriuo jie norėtų vestis, jeigu būtų nevedę.

Amerikiečiams ir britams blogiau negu kitų tautų atstovams sekasi sakyti partneriui teisybę ir kad įteisintų meilužių santykius, jie pirmiausia pasiskundžia partneriui savo vedybiniu gyvenimu. Todėl amerikiečiai ir britai vyrai besiruošiančiai tapti jų žmona moteriai negali ištarti frazės „tiesą sakant, aš myliu savo žmoną“.

NEIŠTIKIMYBĖ JAPONIJOJE

Japonai sutinka mokėti pinigus, kad praleistų vakarus taip vadinamuose metro traukiniuose, kuriuose galėtų pabūti kartu su moterimis. Tokia praktika jiems yra būtina, kadangi dvigulės lovos Japonijoje nepardavinėjamos, o moterys miega kartu su savo vaikais iki kol šiems sukanka šešeri metai. Japonai nelaiko santykių neištikimybe, jeigu už juos nemoka pinigų; labiausiai patenkinti būna galėdami užsiimti oraliniu seksu prieš tai nesiprausę po dušu.

NEIŠTIKIMYBĖ INDONEZIJOJE

Druckerman rašo, kad gyvenančios tradicinėje islamiškoje santuokoje Indonezijos moterys taip pat užmezga nesantuokinius ryšius. Priežastys, dėl kurių jos taip daro, būna tos pačios, kaip ir Amerikoje gyvenančių moterų: „mano vyras manęs neklauso, man reikia tokio, kuriam būčiau ir protinga, ir graži. Mano vyras toks nebūna, o draugas kaip tik toks ir yra“.

NEIŠTIKIMYBĖ RUSIJOJE

Anglai nešėlsta taip kaip rusai, kuriems neištikimybę beveik privaloma. Tokia praktika turi savo šaknis Tarybų Sąjungoje, kai nevedybinis seksas buvo beveik vienintelis laiko praleidimo būdas. 40 procentų apklaustų rusų mano, kad slapti santykiai visai ne blogi, arba ne visuomet blogi, o aukščiausią klasę atstovaujantys rusai mano, kad santykiai pajūrio klubuose visai nekompromituoja jų vedybinių įžadų.

KĄ REIŠKIA NEIŠTIKIMYBĖ APGAUTAJAM?

Druckerman nuomone, kokie bebūtų neištikimybės papročiai, tradicijos, apgautajam sutuoktiniui visada skaudėdavo širdį, jeigu neištikimybė būdavo atskleidžiama. Galima tikėtis jos, ji gali jūsų nenustebinti, gali nenutrūkti santykiai su partneriu, bet ji visada sukelia skausmą.

Druckerman remiasi Hillary Clinton patirtimi. Sužinojusi, kad jos vyras turėjo meilės romaną su Monika Lewinsky, Clinton pradžioje norėjusi palikti savo vyrą, bet vėliau supratusi, kad santuokoje „gali atsitikti ir blogesnių dalykų“. Druckerman tikisi, kad tokia nuostata įsivyraus ir kada nors pakeis amerikiečių požiūrį į neištikimybę.

ŠIUOLAIKINĖ MANIJA

Ar gali atsibosti būti neištikimu? Ar nepradeda įkyrėti? Druckerman tvirtina, kad jokiu būdu. Vis labiau neištikimybė tampa vienintele ir pačia didžiausia mūsų amžiaus manija. Daugiau ar mažiau kiekvienas mūsų apie tai galvoja. Po susitikimo su psichologe Esther Perel, parašiusia knygą apie sekso stygių santuokoje ir ilgalaikiuose santykiuose, Druckerman pabandė pati įsitikinti, ar iš tikrųjų taip yra. Kai ji pateikdavo klausimų vedusiems žmonėms apie pastarųjų seksualinį gyvenimą, dažniausiai gaudavo atsakymą: gyvenantys santuokoje partneriai labai dažnai užsiima seksu, tik su viena išlyga ? ne vienas su kitu. Kai Dreuckerman klausdavo jų, ar jie jaučia kaltę dėl to, kad svetimauja, jie nesuprasdavo apie ką kalbama.

Jeigu mes apgaudinėjame savo vedybinius partnerius arba galvojame apie nesantuokinius ryšius, jeigu kitose (išskyrus Jungtinę Karalystę) šalyse gyvenantys žmonės visiškai kitaip mąsto apie neištikimybę, jeigu kai kurie jų nemano, kad blogai elgiasi būdami neištikimi, tai kodėl neištikimybė tebėra tabu Jungtinėje Karalystėje ir ar taip elgdamiesi britai neskriaudžia savęs?

Paruošta pagal P. Druckerman knygą „Lust In Translation“

Šaltinis: "Londono Žinios"