Atgal Spausdinti Siųsti draugui

Komentuoti Skaityti komentarus (0)

„Misija Sibiras“ dar nesibaigė

2007/09/25

Sekmadienį, rugsėjo 23 d., šv. Kazimiero bažnyčioje ambasadorius Vygaudas Ušackas pristatė projektą „Misija Sibiras 2007“, kuriame rugpjūčio mėnesį dalyvavo kartu su sūnumi.

Ambasadorius į Sibirą vyko aplankyti tų vietų, kuriose kalėjo artimieji. Jie ? senelis Adomas Ušackas su močiute, dukra ir sūnumi (Vygaudo Ušacko tėvu Raimondu) buvo ištremti 1941 metų birželio 14-ąją pirmuoju traukiniu. Sibire, Revučyj lageryje, Ušackai išbuvo šešerius metus ? iki 1946 metų gruodžio. Į Revučyj buvo ištremta 1990 žmonių, iš jų 1228 buvo sušaudyti arba mirė nuo šalčio ir bado. Kalėjo ten daugiausiai lietuvių inteligentija: mokytojai, tarnautojai, visuomenės veikėjai ar tiesiog ūkininkai.

Ambasadorius susitikimo šv. Kazimiero bažnyčioje metu priminė skaudžius faktus: nuo 1941 m. prasidėjęs masinis lietuvių tautos naikinimas pareikalavo daugybės aukų, iš Lietuvos buvo ištremta apie 140 tūkstančių lietuvių, tremtyje ir lageriuose išgyveno daugiau kaip du trečdaliai, iš jų apie 80 tūkstančių sugrįžo į Lietuvą, o likusieji liko už Lietuvos ribų. „Labai svarbu, kad gyvenam laisvoje šalyje, ? sakė Jo Ekscelencija, ? svarbu džiaugtis laisve, bet nemažiau svarbu nepamiršti praeities“. Pagrindiniai šio projekto tikslai, anot V. Ušacko, ir buvo lietuvių tautos istorijos puoselėjimas, žuvusių lietuvių, jų kapų pagerbimas. Ekspedicijos metu buvo aplankyta 11 kapinių, 10 iš jų aptvarkytos. „Sutvarkyti jų praktiškai neįmanoma ? įeini kaip į šiukšlyną. Apleisti ne tik lietuvių, bet ir rusų kapai. Vaizdas slogus, ? pasakojo ambasadorius. ? Kai kuriuos kryžius atstatėm“. Jo Ekscelencija apgailestavo, kad negalėjo pastatyti naujų kryžių. Jie buvo užsakyti pagaminti Krasnojarske, tačiau ten nuvykę ekspedicijos dalyviai sužinojo, kad kryžiai nepagaminti. „Mes pasijutom apgauti, ? sakė V. Ušackas. ? Derinom iš anksto, siuntėm brėžinius ir dalinai pervedėm pinigus, tačiau taip atsitiko, kad įamžinti prisiminimo nepavyko“. Daugiausia, ką galėjo ekspedicijos dalyviai padaryti, ? tuos kryžius prikelti, atstatyti, aptvarkyti. Kapinėse ekspedicijos dalyviams teko pamatyti apšaudytų kryžių. „Po to, kai 1990-1992 metais lietuviai pagerbė tautiečių kapus ir pastatė ten kryžius, vietiniai chuliganai juos apšaudė. Tai, matyt, rodo tai, kad kai kurie vietiniai nenori pripažinti tiesos“, ? svarsto ambasadorius. Tiesa, sutiktiems Sibiro gyventojams lietuvių misija paliko didelį įspūdį. Pasak V. Ušacko, vietiniai žmonės, matydami keliaujančius lietuvius ir sužinoję, kokiu tikslu jie atvykę, nesiliaudavo stebėtis, sakydavo: „eto svetoje delo“ (tai šventas darbas). Sutikę kelionėje ir lietuvių: ponią Danutę, kurią dar vaiką ištrėmė kartu su šeima ir kuri ekspedicijos dalyvius priėmė labai šiltai; poną Antaną ? „mandriausią“, gerbiamą vietinį gyventoją su motociklu, ir jo brolį, kuris, pamatęs su trispalve einančius tėvynainius, užkalbino lietuviškai: „Vyrai, ką čia veikiat“. Pati kelionė Sibiro taiga ? ne iš lengvųjų. Būdavę atkarpų, kada žvyrkeliu mašina judėdavo vos 10 kilometrų per valandą. Daug eidavę pėsčiomis ? po 10?20 kilometrų per dieną su sunkiomis kuprinėmis ant pečių. Nuolatos ekspedicijos dalyviai būdavo šlapi, drabužius tekdavę džiovintis ir patiems šildytis prie laužo. Visą laiką miegodavę palapinėse. Tekdavę kovoti su daugybe įkyrių uodų. „O labiausiai bijodavom meškų. Vienintelis būdas nuo meškų apsiginti, ? pasakojo ambasadorius, ? jas vaikyti, kol jos tavęs nepamatė. Skambindavome šaukštais, rėkdavom, klykdavom visi pasikeisdami“. Sibire ekspedicijos dalyviai praleido 20 dienų. „Misija dar nėra baigta, ? kalbėjo Jo Ekscelencija. ? Jos dalyviai įsipareigojo važiuoti po Lietuvą ir perduoti jos žmonėms tai, ką patyrė, tokiu būdu puoselėti istorinę atmintį bei pagarbą Lietuvos praeičiai. Buvau sužavėtas jaunąja karta, visais tais lietuviais, kurie dirbo labai sunkų darbą. Mane maloniai nustebino jų istorinė, asmeninė motyvacija aplankyti lietuvių kalėjimo vietas. Manau, mes, kaip tauta, būsim stiprūs tada, kai prisiminsime, puoselėsime tas vertybes, kurios mus vienija ? tai yra Lietuvos tautos istoriją ir atmintį“. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) organizuota ekspedicija į Sibirą išvyko rugpjūčio 1?20 dienomis. Ekspediciją sudarė 22 žmonės: 15 jaunų žmonių, norėdami patekti į šią misiją turėjo pereiti atranką.Būtent Vygaudas Ušackas prieš metus, kai buvo minima 85-erių metų nuo trėmimo pradžios sukaktis, LiJOT ir pasiūlė idėją „Misija Sibiras“.

Šaltinis: "Londono Žinios"