Hipnoterapeutė Daiva: Aš žmonėms visada patikau ir patinku
2007/10/16
Bendrauti su šios profesijos atstovais, sutikit, kažkaip nejauku. Jautiesi taip, lyg būtum stebimas pro padidinamąjį stiklą ? atrodo, jog visos tavo silpnos vietos bei kompleksai jiems, žinantiems, kaip gyventi, iškyla kaip ant delno, ir iš karto gali tikėtis diagnozės. Tačiau temperamentinga humoro nestokojanti šio straipsnio herojė hipnoterapeutė (bei diplomuota teisininkė) Daiva Kriugiškytė (42 m.) patikino, kad ir pati, kol stovėjo šioje barikados pusėje, taip manė, tačiau, įgijusi pakankamai psichoterapijos žinių, gali pasakyti, kad tai ? netiesa.
Po dramų burbulu ?? mažas vaikas
Jai čia reikia šriūbelius prisukti ir čia, ji tokia ir anokia, ? juokiasi Londone hipnoterapijos studijas baigusi Daiva Kriugiškytė, išgirdusi, kokį nerimą išgyvenau vykdama su ja susitikti. ? Aš tą potyrį taip pat ilgai turėjau. Stovėdavau prieš bet kokį terapeutą ? psichoterapeutą, hipnoterapeutą ? ir atrodydavo, kad jis mato skersai: mato visą tavo šlamštą, silpnybes, neatitikimus.
Iš tikrųjų, anot pašnekovės, yra ne visai taip. Atėjęs iki pačios žmogaus problemos šaknies, hipnoterapeutas 90 procentų toje vietoje mato ne silpnybes, o mažą mergaitę arba mažą berniuką, kuris tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis sugebėjo elgtis ir tvarkytis taip, kaip sugebėjo. Kad ir koks būtų šokas ? emocinis ar fizinis, ? tas vaikas bando save išsaugoti nuo skausmo, įžeidimų, pajuokų, ? sako Daiva. Hipnoterapeutai žino, kad ten, apačioje, po visu tuo žaidimu ar drama, kurią kiekvienas iš mūsų kuriam, pirmiausia yra atviras, pažeidžiamas, mažas žmogus.
Problemų turi visi
Kalbama (ir juokaujama nemažai ta tema), kad psichologiją ir įvairias psichoterapijos rūšis studijuoja daug vidinių problemų turintys ir jas siekiantys įveikti asmenys. Ar tai tiesa?
Nemanau, kad kuris nors iš mūsų (tai yra hipnoterapeutų) neturi problemų, ? šiek tiek patylėjusi dėsto pašnekovė. ? Problema aš vadinu skausmingą situaciją ? tą, kuri suteikia skausmą, arba tą, kai tu pradedi skaudinti kitus žmones. Mes visi tokių problemų turime. Jeigu sakyčiau, kad mano gyvenime nebuvo skausmingų momentų, meluočiau. Taip pat meluočiau, jeigu sakyčiau, kad esu ideali ir vaikščiojanti žiniuonė. Taip nėra... Bet aš turiu įrankį, kurį panaudojusi galiu save ir kitus suprasti bei problemas padėti išspręsti.
Terapija susidomėjo, nes...
Daivai visada buvę įdomu, kodėl ji elgiasi taip, o ne kitaip, kodėl ji kartais paniškai ir isteriškai reaguoja į situaciją. Aš jau gimiau turėdama polinkį į savęs analizavimą, ? savo pomėgio ištakas žino pašnekovė.
Dar tais tarybiniais laikais Daiva domėjosi populiariąja psichologija. Jeigu tada būtų kas paklausę, kas mane veža, būčiau pasakiusi, kad psichologinė literatūra. Į kai kurias knygas panirdavau valandų valandoms, pasaulis sustodavo, o perskaičiusi galėdavau dar kelias dienas tuo, ką sužinojau, kliedėti. Gal visgi būsimoji hipnoterapeutė buvo kitokia nei jos bendraamžiai, sunkiai prie jų pritapo ir tai buvo didžiausia priežastis, kodėl pasuko savianalizės keliu, ? klausinėju toliau laikydamasi stereotipų. Daiva tvirtina į save pradėjusi gilintis ne todėl, kad negalėjo pritapti. Buvau kitokia, bet tas mano kitoniškumas nebuvo konfliktinis, greičiau buvau lyderė ir daug ką inicijuodavau, ? prisimena pašnekovė. ? Aš žmonėms visada patikau ir patinku, su visais sutariau.
Vaistai ? nepagarba žmogui
Dėl ko daugiausia žmonės kreipiasi į hipnoterapeutą? Moterims ramiai gyventi neduoda antsvoris, ? vardija Daiva. ? Prie dažnesnių sutrikimų ? nemiga, didelis stresas, įvairios baimės ir paranojos, lengvos ar sunkios depresijos.
Depresija, anot pašnekovės, susergama tada, kai susikaupia daug dalykų, su kuriais pradedi nesusitvarkyti. Tada rankos nusvyra ir nėra energijos net atlikti elementarius kasdienius veiksmus. Tiems, kas į mane kreipiasi pagalbos, padedu atrasti energijos ir mintį, kad yra kitas būdas gyventi, ? sako hipnoterapeutė. Ką tokiu atveju daro gydytojai? Ramiai, gražiai išrašo vaistų, ? atsako Daiva. ? Manau, kad tai yra nesąžininga, neteisinga mūsų asmenybių atžvilgiu, nepagarba mūsų esybei, mūsų proto galimybėms. Kiekvienas iš mūsų esam skirtingi: skirtingai mąstom, perdirbam gautą informaciją, skirtingai su ja tvarkomės, ją dėliojam, sijojam. Juk žmogus nėra mėsos gabalas, kurį užtenka prifarširuoti vaistų. Iš hipnoterapeutų pusės tai ? nepagarba žmogui.
Mums trūksta draugų
Daiva mano, kad mums paprasčiausiai trūksta draugų, su kuriais galime būti savimi, tiesiog atsisėsti ir išsikalbėti. Ką prislėgtas asmuo daro atėjęs pas psichoterapeutą? Sumoka jam, visiškai nepažįstamam žmogui, pinigų ir kalbasi, su juo yra toks, koks yra, išsako visas savo baimes, nesusipratimus, nes žino, kad yra saugus, kad psichoterapeutas neišdroš: nesąmonė, tai, ką tu galvoji ir jauti, yra nesąmonė, tu kvailas. Būti savimi bei išsikalbėti galėtume ir su draugu, jeigu juo pasitikėtume, ? teigia pašnekovė. Pokalbis su draugu, beje, nieko nekainuoja.
Seansas, kuris trunka valandą ar pusantros, pas hipnoterapeutę Daivą kainuoja 40 svarų. Seanso nematuoji valandom, ? tvirtinta pašnekovė. ? Matuoji proceso pradžią ir kada gali baigti. Kartais pakanka vieno seanso, ir žmonės išeina suvokdami, kad toliau galės tvarkytis patys.
Į Londoną ? kai perdegė
Į Londoną Daiva sako atvykusi be aiškios, konkrečios priežasties. Turbūt pastūmėjo jausmas, kad viskas atsibodo, kad perdegė tai, ką dariau, ? svarsto moteris. ? Dar jaučiau stiprų jausmą, kad esu daugiau nereikalinga savo sūnui (jam 19 metų). Be to, jis visą laiką mane ragindavo: Važiuok, daryk ką nors savo, mane jau užauginai, aš nenoriu, kad sėdėtum aukos vaidmeny. Ir man norėjosi išbandyti kažką terapijos srityje. Iš pradžių planavau atvykti į Londoną, pasidaryti pinigėlių ir važiuoti į Olandiją, nes ten labai stipri hipnoterapeutų mokykla.
Čia, Londone, moteris atrado Quest institutą, kuriam, pasak jos, vadovauja nuostabų humoro jausmą turintis mokytojas Silvestras Trevoras. Daivai tie 10 mėnesių studijų pas jį ? labai svarbus potyris: Mokymosi procesas labai įdomus ir galutinis rezultatas puikus ? suprantu save, kartais per daug suprantu kitus, ? juokiasi hipnoterapeutė.
O kam teisė?
Lietuvoje Daiva dirbo vertėja ? daugiausia talkino terapeutams ir psichoterapeutams, privačiai mokė anglų kalbos ir... studijavo teisę ? yra diplomuota šios srities žinovė. Kam man teisė? To reikėjo mano ego ir tos krūtos moters įvaizdžio galutiniam užtvirtinimui, ? juokiasi. ? Nežinau, kodėl teisė. Vidurinę baigiau penketais, visada buvau labai gabi, bet, kadangi 23-ejų metų susilaukiau sūnaus, taip ir neįstojau į jokią aukštąją mokyklą: reikėjo užauginti sūnų, ir tas laikas praėjo rūpinantis, kaip išgyventi.
Kai sūnus paaugo ir Daivos rankos buvo laisvesnės, ji išvyko į Ameriką ? ten dirbo, kaip pati sako, sunkius emigranto darbus. Ten ištekėjo ir tapo ponia Moon, ten pradėjo labiau domėtis hipnoterapija, nes tam turėjau laiko ir erdvės. Tą laiką Daiva vadina aukso amžiumi, nors santuoka ir sugriuvo. Mano vyras buvo labai įdomus žmogus, bet mūsų santykiai nesusiklostė. Pagalvoju, kad būtų idealu, jeigu rastum įdomų žmogų, ir santykiai su juo išliktų puikūs.
Vyrus atbaido drąsa
Daiva sako esanti sudėtinga asmenybė bendrauti su stipriąją lytimi. Pagrindinis dalykas, kuris vyrus atbaido, anot moters, ? jos būdas: Esu valdinga, gan drąsi ir stipri. Dar esu labai aikštinga ir turiu žinoti, kodėl taip yra, kodėl taip turi būti ir kodėl tos taisyklės nepakeitus. Man patinka iššūkiai, ir aš jais mėgaujuosi. Vyrui gyventi su tokia moterimi gana sudėtinga. Tie tradiciniai santykiai tarp vyro ir žmonos... Labai greitai toj santuokoj, toj žmonoj, toj rutinoj, tuose kompotuose pradėdavau dusti. Tas vaidmuo man per mažas. Man norisi gyventi įdomiai, kurti, o tai dažniausiai šeimoje neišeina.
Šiuo metu Daiva mėgaujasi savimi ne santuokoj ir sako jaučianti didelį pasitenkinimą: Nenoriu būti žmona. Norėčiau būti draugė, kolegė, norėčiau kūrybingo įdomaus žmogaus, kad santykiai nebūtų pagrįsti ūkiu. Kaip tai įmanoma įgyvendinti, aš nežinau.
Šaltinis: "Londono Žinios"
Griežtai draudžiama 'Londono Žinių' paskelbtą informaciją
panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba
platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina
nurodyti 'Londono Žinias' kaip šaltinį