Atgal Spausdinti Siųsti draugui

Komentuoti Skaityti komentarus (0)

Lietuviai krikščionys: sekta ar „pasauliniai“ tikintieji?

2007/10/16

Katalikybė Lietuvoje ? tradicinė ir labiausiai paplitusi religija. Įvairūs nauji tikėjimai bei naujos bažnyčios, prie kurių priskiriama ir „Tikėjimo žodžio“ bažnyčia, dažnai vadinamos (pagrįstai ar ne?) sektomis. Žodis „sekta“ teigiamų asociacijų toli gražu nekelia. Po juo slepiasi pavojingos, religiniu požiūriu mums visiems svetimos organizacijos, kurių misionieriai naujus narius pritraukia hipnoze bei smegenų plovimu. Tai visos tos netradicinės, neoficialios, nelegalios...

Daug gandų sklando ir apie devynerius metus Londone veikiančią Lietuvių krikščionių bažnyčią. Lietuviai krikščionys... Kas tai? Sekta?

Kur Lietuvių krikščionių bažnyčios šaknys, šio tikėjimo ištakos, ar tai sekta, kalbamės su bažnyčios pastore Vilma.

Kokia tai religija? Kur jos šaknys?

Kaip žinot, krikščionybė skyla į kelias šakas: katalikybę, protestantizmą, sentikius ir stačiatikybę. Mes esam protestantai sekmininkai. Protestantizmo pradininkas yra reformatorius Martynas Liuteris, kuris kilo iš katalikų. Jo biografija kalba, kad jis buvo nuoširdus tikintysis, atsidavęs bažnyčios mokymui ir jį mokinusiems dvasininkams. Tačiau vėliau pamatė, kad tuometineje katalikybėje buvo daug neatitikimo tarp to, ką sako Biblija, ir mokymo, kuris buvo dėstomas bažnyčioje. Liuteris pradėjo kelti į paviršių doktrinos netikslumus, kitaip sakant, protestuoti (nuo žodžio „protestuoti“ ir kilęs protestantizmo pavadinimas). Todėl jis tais laikais buvo vadinamas eretiku. Jeigu tikėjimas Dievu (Dievu, kuris rūpinasi žmogumi tiesiogiai) gyvas, nėra svarbiausia, į kokią bažnyčią tu vaikštai, kaip vadiniesi ? kataliku ar protestantu. Taip atsitiko, kad aš ieškojau Dievo nežinodama nei apie protestantus kaip tokius, nei apie Liuterį, ir šiandien atseku, kad daug mūsų tikėjimo įsitikinimų, panašumo atrandu tose šaknyse. Man nėra tiek svarbu, kokią bažnyčią lankai. Aš susitinku su žmogumi, ir, jeigu mes kalbam apie tą patį Dievą, mes susikalbėsim. Jeigu ne, vadinkis kaip nori. Mūsų bendruomenėje yra daug tokių žmonių, kurie atėjo iš gatvės ir pirmą kartą susidūrė su gyvu Dievu, jie buvo aplankyti, jų gyvenimai buvo pakeisti. Yra ir tokių, kurie jau iš Lietuvos atvyko į Londoną tikintys ir ieškojo čia bendruomenės prisiglausti. Mūsų bendruomenėje yra suėję žmonių iš įvairiausių Lietuvos bendruomenių, ir mes susikalbam.

Esu girdėjusi, kad jūs esat vadinami sekta, „Tikėjimo žodžio“ bažnyčia.

Mes nesam „Tikėjimo žodžio“ bažnyčia. „Tikėjimo žodžio“ bažnyčia yra Lietuvoje. Mūsų bendruomenėje yra žmonių iš tos bažnyčios. Mes esam „Lietuvių krikščionių bažnyčia“, kuri priklauso Londono miesto Kensington Temple sekmininkų bendrijai.

Dar esu girdėjusi, kad kiekvienas jūsų bendruomenei priklausantis narys moka bažnyčiai 10 procentų nuo algos.

Dėl dešimtos dalies... tikėjime žmogus niekada negali ir neturi patirti prievartos. Tikėjimas eina su laisva valia. Biblija sako, kad tikėjimas kyla iš Dievo žodžio, iš Dievo žodžio klausymo. Tu pats sąmoningai pritari jam arba ne ir elgiesi pagal savo tikėjimą, ir tas tikėjimas veikia tavo gyvenimą. Apie dešimtines ir aukojimus Biblijoje yra aiškiai parašyta, kad tauta, neatnešusi tos dešimtosios dalies, rodo nepasitikėjimą Dievu, kad jis jais pasirūpins. Mūsų bažnyčioje dešimtinės nėra akcentuojamos, bet tai yra biblijinis mokymas, todėl raginama studijuoti Dievo žodį ir elgtis pagal tikėjimą. Ir kada žmonės elgiasi pagal tikėjimą, Dievas jais pasirūpina pagal tą tikėjimą, kurį jie turi. Iš savo patirties galiu pasakyti... Buvau lankiusi bažnyčią gal trejus metus, ir kartą pastorius užsiminė apie dešimtinę, bet niekas manęs neprašė ir neliepė ją duoti. Ir vieną dieną skaitydami Bibliją mes kartu su vyru suvokėm, kad duoti dešimtinę yra tikėjimo dalis. Tavo viduje ateina suvokimas, kad, pavesdamas savo dešimtąją dalį įplaukų, tuo rodau savo žingsnį į tikėjimą, kad pasitikiu Dievu dėl savo finansų apsaugos ir dėl aprūpinimo. Kai kalbam apie tikėjimą, kalbam apie fizinius žingsnius. Mūsų bendruomenėje nariai nėra registruojami, jų neklausiama, kas atneša, kas neatneša. Tai laisva valia vykdomas žingsnis. Ir esu tikra, kad daug kas neneša, ir jie nėra už tai smerkiami. Bet tie, kurie atneša, jei turi savo liudijimą, jie turi savo stebuklus ir jie yra akivaizdūs. Anksčiau nemokėdavau elgtis su pinigais ? gaudavau algą ir nesuprasdavau, kur ją išleisdavau. Paskui atėjo suvokimas, kaip su jais tvarkytis. Ten giliai širdy atėjo ramybė, kad aš ir mano vaikai duonos nestokosim. Bet tai ? tikėjimo žingsnis. Mes mokom, kad kiekvienas elgtųsi pagal tikėjimą, kuris ateina iš Biblijos, kurią mes skaitom.

Sklando kalbos, kad ignoruojate katalikiškas tradicijas.

Pirmą kartą tai girdžiu. Reikėtų paklausti taip kalbančių žmonių, kokiais faktais remiantis jie taip kalba. Mes neignoruojame katalikiškų tradicijų, tik kekviena bendruomenė turi turėti teisę elgtis pagal kitų tradicijas arba ne.

O patys kokių tradicijų laikotės?

Švenčiame Kalėdas, Velykas, Naujuosius metus. Šios trys pagrindinės šventės švenčiamos bendruomenėje ir yra masinės. Visos kitos, mano supratimu, nėra esminės. Tradicijas turėti nėra nieko blogo, tačiau tikėjimas ir tradicijos nėra vienas ir tas pats. Problema iškyla tada, kai tikinčiųjų žvilgsnis nukrypsta nuo tikėjimo esmės į tradicijas ir jų laikymąsi. Pastebėjau, kad kartais protestantų bažnyčią pastato priešais katalikų, tartum protestantai nesutinka su tuo, kas vyksta katalikybėj, ir tie, kurie nesilaiko katalikiškų tradicijų, laikomi netradicinėmis bendruomenėmis, o katalikybė mūsų tautoje yra priimta kaip tradicinis tikejimas. Mes, lietuviai, ilgai gyvenome komunistinėje sistemoje, kuri akivaizdžiai griovė žmogaus asmenybę, neleisdama laisvai reikšti savo minčių ir įsitikinimų, bandė padaryti visus vienodus. Ir jeigu tu mąstai kitaip, tu esi netinkamas. Mes vis dar bijom mąstyti laisvai ir reikšti savo įsitikinimus.

Kaip manote, kodėl žmonės eina į Jūsų bažnyčią?

Žmonės tegul atsako patys sau, kodėl norisi būti čia, o ne kitur. Ir nebijoti sau atsakyti, ištrūkti iš tradicinės visuomeniškos daugumos minties ir drąsiai pasakyti, kodėl einu ten, o ne kitur. Jeigu grįžtu, vadinasi, yra kažkas, kas man atitinka mano poreikius, kas praturtina. Už save galiu pasakyti, kad aš neleisiu savo brangaus laiko ten, kur visiškai tuščia, neisiu į tas vietas, kurios manęs nepasotina, aš nebūsiu su tais žmonėmis, su kuriais man negera. Juk savo laiką paskiri tiems, su kuo praturtėji.

Jūsų bažnyčiai priklauso mokykla „Moksliukas“. Ar į ją priimami tik Jūsų tikėjimo vaikai?

Ne, ten nėra denominacijos, nėra įvesta tikėjimo pamokų. „Moksliuko“ tikslas yra išmokyti lietuviškai ir palaikyti lietuvybės dvasią. Ją atidarėme pirmiausia dėl savo vaikų, bet taip atsitiko, kad prisijungė ir kitų. Dabar mokykla turi 120 auklėtinių, ir tik apie 30 procentų iš jų yra mūsų bažnyčios. Buvo vienas atvejis, kai viena supykusi mama atbėgo pas mokytoją (jos beveik visos iš mūsų bendruomenės ? taip atsitiko, kad turėjom iš savo tarpo daug turtingų ir gabių žmonių) sužinojusi, kad neva mokykla priklauso sektai. „Jeigu būčiau žinojusi, gyvenime nebūčiau vedusi“, ? šaukė ji. Mokytoja galvojo, kad vaiką išsives, bet mama to nepadarė. Ir kitą dieną grįžo vėl, nes matė mūsų mokytojų darbo rezultatus. Žmonės nežino, kas tai yra sekta. Mums sektos apibrėžimas netinka. Mes nesam uždari, pasislėpę, bet kas gali pas mus ateiti.

Ar pasakot pirmą kartą į Jūsų mokyklą atėjusiems, kam ji priklauso?

Dokumentuose, kuriuos mes pateikiam, yra parašyta, kas mes tokie esam ir kam priklausom, nes mūsų bažnyčia ir yra mokyklos steigėja bei rėmėja. Taip, „Moksliukas“ turi priklausomybę, bet kuo toliau, tuo žmones tai gąsdina vis mažiau.

Ar tiesa, kad Jūsų bendruomenės nariai nevartoja alkoholio“?

Už visus negaliu atsakyti, bet manau, kad ne visi nevartoja.

Ar alkoholio nevartoti yra bažnyčios įsakymas?

Tai nėra bažnyčios įsakymas. Bet mes turime suprasti, kad alkoholio ar kitų svaigalų vartojimas yra žalingas įprotis, kuris veda žmogų į nuodėmes. Žalingi įpročiai tiesiogiai griauna tavo fizinį kūną. Turim pripažinti, kad mūsų tauta yra didelėj alkoholio priklausomybėj, dėl to kenčia šeimos. Mes esame įsitikinę, kad svaigalai nepraturtina mūsų gyvenimo, bet abstinencija nėra mūsų bažnyčios sąlyga ar reikalavimas.

Sausio 13-tąją dalyvausite maldos pusryčiuose kartu su katalikų bažnyčios kunigu Petru Tverijonu. Katalikai meldžiasi vienaip, jūs šlovinat Dievą kitaip?..

Su kunigu Petru jau esam kartu dalyvavę Sekminėse, ir mes puikiai sutikom. Nematau kliūčių, kad kažkas gali būti ne taip. Su pačiu kunigu bendraujam be problemų, jis ? puikus žmogus, mes vienas kitam kliūčių nedarom. Pačioje programoje jam duota maldos pusryčius pradėti, man - pabaigti. Jis darys taip, kaip jis daro, aš ? kaip aš. Nemanau, kad tai trukdys. Tikiu, kad kaip tik praturtins žmones. Galbūt sugriaus įvairius sklandančius mitus...Mano troškimas būtų, kad tiek mūsų, tiek jų bendruomenė augtų kiekvieną dieną, nes lietuvių čia tiek daug... Tiek daug skausmo, kančios ir tiek sudužimo, kad darbo daug yra ir tiems, ir tiems. Man nėra tiek svarbu, į kokią bažnyčią žmogus eina, svarbu, kad žmonės susitiktų su Dievu ir išgytų, pradėtų naujai kabintis į gyvenimą.

Šaltinis: "Londono Žinios"