Atgal Spausdinti Siųsti draugui

Komentuoti Skaityti komentarus (0)

KODĖL BŪTI KAIRIARANKIU YRA NORMALU?

2007/10/23

Naujausi tyrimai rodo, kad kairiarankių skaičius didėja.

PRIETARŲ PAPLITIMAS

Turbūt tai yra vienas keisčiausių ir mažiausiai logiškai pagrįstų, tačiau tuo pačiu labiausiai paplitusių prietarų. Turintys šį „trūkumą“ žmonės nesiskiria nuo kitų, jie sutinkami visose šalyse, kiekvienoje rasėje ar etninėje grupėje. Jie garbina tuos pačius dievus, valgo tokį pat maistą, kalba tomis pačiomis kalbomis. Labai mažai faktų, rodančių, kad jie mąsto kitaip negu likusieji 90 procentų pasaulio gyventojų. Jie skiriasi tik tuo, kad yra linkę dažniau naudotis savo kaire ranka negu dešine. Nauji tyrimai suteikė daug įdomios informacijos apie kairiarankius.

KAIRIARANKIŲ ?SKAIČIUS DIDĖJA

Mokslininkas Chris McManus tvirtina, kad kairiarankių skaičius didėja. Jis išanalizavo pastarųjų kelių šimtų metų laikotarpiu gyvenusių žmonių rašyseną ir nustatė, kad kairiarankių skaičius išaugo nuo maždaug trijų procentų 1900 metais iki beveik 11 procentų šiandieniniame pasaulyje.

Šie atradimai patvirtina rezultatus kitų tyrimų, kurie rodo, kad daugelyje tautų kairiarankių skaičius yra nuo 8 iki 15 procentų.

PASLAPTIS ?UŽKODUOTA GENUOSE

Istoriniai prietarai, dėl kurių kentėdavo kairiarankiai, atrodo, išnyko. Nepaisant to, sudarantys daugumą dešiniarankiai dominuoja. Kyla klausimas - kodėl egzistuoja toks žmonijos pasidalinimas?

Egzistuoja kai kurie neginčijami faktai, kad ranką, su kuria rašome arba su kuria atliekame svarbiausias užduotis, „parenka“ smegenys ir genai dar tada, kai būname negimę.

KAI MAŽUMA ?TAPATINAMA SU BLOGIU

Daugelyje Europos kalbų, įskaitant anglų kalbą, žodis „dešinė“ vartojamas ne tik krypčiai apibūdinti, bet ir tam, kas yra teisinga.

Anglų kalboje „right-handedness“ yra sinonimas žodžio „įgudęs“, o airių kalboje žodis „deas“ reiškia „dešinė pusė“ ir „gražus“. Vokiečių kalboje „links“ reiškia „kairė“, „gudrus, suktas, klastingas arba nenuoširdus“.Senas anglų terminas „cack-handed“ atsirado dėl polinkio nusišluostyti po išsituštinimo kaire ranka. Naktiniai puodai vadinami „left-handed sugar bowls“ („kairiarankių cukraus taurėmis“), kadangi tradiciškai projektuojami kelti kaire ranka. Prietarai buvo paplitę visame pasaulyje. Kinijoje kairė pusė yra „bloga“ pusė. Dar visai neseniai kairiarankiai vaikai buvo verčiami naudotis savo dešine ranka pririšant jų kairę ranką prie kėdės.

GYVENAME DEŠINIARANKIŲ PASAULYJE

Savo neseniai išleistoje knygoje apie kairiarankiškumą Chris McManus pastebi, kad mes tebegyvename dešiniarankiams sukurtame pasaulyje. Viskas, pradedant žirklėmis baigiant elektriniais įrankiais, būna pagaminta atsižvelgiant į dešiniarankius vartotojus. Šis dešiniųjų pasaulis kairiarankiams gali būti pragaištingas. Keletas malūnininkų yra netekę savo rankų, bandydami naudotis pjūklais ne tomis rankomis.

Vienas iš britų armijoje naudojamų šautuvų buvo plačiai išjuoktas kaip blogiausias kariuomenės ginklas - juo negalima šauti pasidėjus ant kairio peties, kadangi tokiu atveju gilzės lėktų į šaunančiojo veidą.

KODĖL DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE LAIKOMASI KAIRĖS PUSĖS?

McManus pastebi, kad žmonijos istorijoje nebuvo kairiarankių kultūrų ? netgi tose, kuriose būdavo kairiarankių dauguma arba jie dominuodavo.

Nors visos mums pažįstamos rašybos sistemos yra patogios rašantiems nuo kairės į dešinę, kitaip sakant, dešiniarankiams, daugelis kitų kultūrų, įskaitant arabus ir žydus, leidžia kairiarankiui laikyti rašomąją priemonę ir rašant rankai judėti laisviau, neverčiant jo nepatogiai sulenkti pirštų aplink rašomąją priemonę, kad tokiu būdu išvengtų rašalo dėmių. Važiavimas kairiąja puse dešiniarankiams yra patogesnis. Manoma, kad Europoje važinėjama dešine puse todėl, kad Napoleonas buvo kairiarankis.

ĮŽYMYBĖS - KAIRIARANKIAI

Niekada netrūko įžymių kairiarankių. Ne tik Napoleonas, bet ir jo mylimoji Josephine, Merilyn Monroe, gitaristas Jimi Hendrix, Julius Caesar, Michelangelo, Paul McCartney ir David Bowie ? visi buvo kairiarankiai.

Psichologai teigia, kad kairiarankiškumas susijęs su didesniais sugebėjimais ir kūrybiškumu. Kiti tyrimai parodė, kad studentai ir artistai maždaug 4-5 kartus dažniau būna kairiarankiai arba bent jau vienodai naudojasi abiem rankomis.

NEIŠAIŠKINTAS REIŠKINYS

Mokslas kol kas dar negali paaiškinti, kodėl egzistuoja kairiarankiškumas. Tačiau žinoma, kad pirmenybė, teikiama kuriai nors rankai, nėra gyvenimo metu įgyta savybė. Jeigu vienas dvynių yra kairiarankis, tai didelė tikimybė (76 proc.), kad jo brolis-dvynys taip pat bus kairiarankis, kas reikštų, jog priežastis yra daugiausia genetinė. Genetinę priežastį rodo ir tai, kad gemalas motinos įsčiose linkęs daugiau naudoti vieną rankų, laikydamas ją arčiau burnos ar čiulpdamas ją.

Kita teorija: ilgesnis gemalo buvimas testosterono aplinkoje slopina kairiosios smegenų pusės vystymąsi, sukurdamas vyriškus smegenis, su didesne kairiarankiškumo tikimybe (nukrypimai dažniau pasireiškia vyrams). Kai kurie tyrimai perša mintį - vaikai gimsta dažniau kairiarankiai todėl, kad gimdančių motinų amžius didėja (bent jau taip atsitinka Vakarų šalyse), o vyresnės motinos tokius vaikus pagimdo dažniau. Jeigu kairiarankiškumas būtų įprastinis reiškinys, nereikėtų apie jį tiek kalbėti. Kadangi kairiarankių yra mažuma, reikia ieškoti priežasčių ir tyrinėti. Giliai įsišaknijusių prietarų egzistavimas praeityje yra labai įdomus. O gal tai yra žmonijos pasidalinimas, kuriuo ji ateityje džiaugsis?

Paruošta pagal Michael Hanlon straipsnį „Why it?s all right to be left!“

Šaltinis: "Londono Žinios"