Atgal Spausdinti Siųsti draugui

Komentuoti Skaityti komentarus (0)

Lituanistinės mokyklos: kam rūpi, kaip jos dirba?

2007/11/26

Švietimas Didžiosios Britanijos ir kitų užsienio lietuvių bendruomenių įvardijamas kaip vienas svarbiausių prioritetų, taigi nenuostabu, kad lituanistinių mokyklų skaičius Londone didėja. Tačiau... Vienos lituanistinės mokyklos skelbime?kvietime mokytis rašyti ir skaityti lietuviškai akis badančios rašybos klaidos paskatino pasidomėti, kas mokyklas steigia ir kas gali tai daryti, ar (ir kas) kontroliuoja jų darbą, ar kvalifikuotas personalas jose dirba? ar atsakingai į vaiko mokslus lituanistinėje mokykloje žiūri tėvai, ar prieš atvesdami į ją savo atžalą ir mokėdami pinigus domisi, ko ir kaip bus mokoma?

Steigia, kas nori

Tai, kad ugdymo įstaigų daugėja (Londone šį rudenį naujai pradėjo dirbti mažiausiai viena mokykla ir dabar jų yra daugiau nei dešimt), rodo, jog, iš vienos pusės, prioritetinei sričiai ? švietimui ? dėmesys vis didėja, tačiau, iš kitos pusės, susidaro įspūdis, kad šis procesas visiškai nekontroliuojamas ir ugdymo įstaigas steigti gali bet kas to panorėjęs. Ar tikrai taip?

Pasak Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Užsienio lietuvių skyriaus Lituanistinio švietimo poskyrio vedėjos Daivos Žemgulienės, mokyklas gali steigti lietuvių bendruomenė, kitos lietuvių visuomeninės draugijos, fizinis ir juridinis asmuo. Žodžiu, bet kas. Mokyklų steigimas, teigia vedėja, ? kraštų bendruomenių prioritetas, jos ir yra atsakingos už mokyklų veiklą, jose dirbančius specialistus. TMID?as lituanistinių mokyklų steigimo proceso nekontroliuoja. „Labai norėtume, kad jose dirbtų aukštą kvalifikaciją turintys pedagogai, tačiau ar taip yra, patvirtinti negalime, ? sako D. Žemgulienė. ? Mokyklos, norinčios užsiregistruoti TMID ir su juo bendradarbiauti, užpildo anketas, kuriose renkama informacija apie dirbančius mokytojus: išsilavinimą, specialybę, pedagoginio darbo stažą, tačiau TMID?as patikrinti, ar iš tikrųjų pateikti duomenys teisingi, deja, negali ir neatlieka tokios funkcijos. Po užpildyta anketa atsakingai pasirašo mokyklos vadovas, bendruomenės vadovas arba švietimo tarybos pirmininkas“.

Tik kvalifikuoti

Penkerius metus Londone veikiančios ir jau gerą vardą spėjusios užsitarnauti lituanistinės ir menų mokyklos „Moksliukas“ steigėja ? Lietuvių krikščionių bažnyčia. Pasak mokyklos direktorės Ritos Gužauskienės, „Moksliuko“ personalas ? kvalifikuotas ir puikiai savo darbą išmanantis. Prieš priimdama į darbą R. Gužauskienė pretendento prašo CV, pasikviečia į interviu ir jo metu stengiasi pamatyti, koks yra žmogus. Koks yra mokytojas, anot mokyklos direktorės, gali pamatyti tik tada, kai pradeda dirbti.

Prieš kelis mėnesius Vakarų Londone duris pravėrusios lituanistinės mokyklos „LT School“ įkūrėjai yra 4 entuziastai tėvai ? ne pedagogai, tačiau, kaip teigia dvi iš jų Jurgita Klimienė ir Reda Gudžiūnienė, visas jų mokykloje dirbantis personalas ? taip pat kvalifikuoti mokytojai, turintys visus reikalingus darbui su vaikais dokumentus.„L.Ž.“ bandė susisiekti ir su kitais, neseniai pradėjusiais lituanistinę veiklą, mokyklų vadovais, tačiau nepavyko, o jeigu pavyko, bendrauti su žurnaliste, buvo matyti, jie nenori.

Pasitikėjimas ar atsainumas?

Prieš atvesdami vaiką į mokyklą tėvai, pasak penkerius ir pirmus metus veikiančių „Moksliuko“ bei „LT School“ vadovių, retai kada pasiteirauja, į kieno rankas atiduoda savo atžalą.

„Asmeniškai manęs tik vieną kartą yra paklausę, koks mano išsilavinimas“, ? patirtimi dalijasi Rita Gužauskienė. Anot jos, iš pradžių, kai mokykla daugiau buvo orientuota į vaiko užimtumą, tėvai reikalavimų jai per daug nekėlė ? dirbančiu joje personalu ir mokymo programa nesidomėjo. Dabar, kai mokykla turi vardą ir tėvai iš patirties žino, kad mokymas vyksta nuosekliai, kad vaikai bus išmokyti ir kils į aukštesnę klasę, jeigu atitiks kriterijus, taip pat neateina ir neklausia, kas ir kaip dirba, nes mato akivaizdų rezultatą. Ką tik pradėjusios veikti „LT School“ steigėjos J. Klimienė ir R. Gudžiūnienė taip pat prasitarė, kad kai kurie tėvai ne itin domisi, ko vaikai mokomi, ir į vaiko mokslus lituanistinėje mokykloje žiūri atsainiai: „Organizuojame tėvų susirinkimus, kviečiame ateiti pakalbėti apie vaikus, teiraujamės, kokių turi pageidavimų, skundų, tačiau paprastai išgirstam: „Mums viskas gerai, viskas tinka“. Būna ir atvirkščiai ? tėvai mokyklai kelia per didelius reikalavimus, nes neturi pakankamai žinių apie lituanistinių mokyklų darbą ir nesuvokia lituanistinio švietimo emigracijoje specifikos.

Švietimo tarybos funkcija

„Mokyklą pirmiausia kontroliuoja jos vadovas (darbdavys), nes jis atsakingas už savo darbuotojus, ? teigia Jungtinės Karalystės lietuvių švietimo tarybos pirmininkė vyr. mokytoja Daiva Quinn, turinti 12 metų (5-erių ? Londono mokyklose) pedagoginio darbo patirtį. ? Tačiau be jokių abejonių, dirbant su vaikais pedagoginis išsilavinimas reikalingas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija prašo tarpininkauti atnaujinant duomenis apie JK lietuviškas mokyklėles ir švietimo įstaigas. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Užsienio lietuvių skyriaus Lituanistinio švietimo poskyrio vyriausioji specialistė Aušra Dumbliauskienė taip pat prašo tarpininkauti ? JK Švietimo tarybai ji pateikė išplatinti anketas“.

Plačiau apie Švietimo tarybos funkciją ir jos uždavinius D. Quinn kol kas negalinti komentuoti, kadangi Taryba dar tik pradeda savo veiklą, nėra priimti nuostatai (yra paruoštas tik jų projektas). Šiuo metu, anot pirmininkės, pirmumas teikiamas Lietuvių kalbos (kaip užsienio kalbos) GCSE projektui, kurį iniciavo Lietuvių Sąjunga, bei informacijos apie veikiančias švietimo įstaigas (ne tik lietuviškų mokyklų) ir jose dirbančius lietuvius pedagogus JK rinkimui.

Už ir prieš

Pirmus žingsnius žengiančios „LT School“ vadovių manymu, mokyklų veiklą turėtų kontroliuoti Švietimo taryba. „Taryba suburtų, sudėtų viską į vietas, būtų tam tikros visiems bendros taisyklės ir darbas vyktų visiškai kitaip“, ? įsitikinusios moterys. Pasak jų, dabar kiekviena mokykla dirba atskirai, turi vidinių paslapčių ir nenori jomis dalintis.

Penkerius metus dirbančio „Moksliuko“ vadovė yra kitokios nuomonės. „Kontroliuoti neturėtų ? jokiu būdu, ? sako ji. ? Taip, mokyklų daugėja, natūraliai kyla klausimas, kaip jos funkcionuoja, kaip mes turim sąveikauti tarpusavyje. Vieni už tai, kad būtinai turi būti bendra programa, pripažinta jau dabar, kiti, taip pat ir aš, remdamiesi ilga darbo patirtimi, manom kitaip. Bet tai nereiškia, kad stojame į opoziciją. Gal ir ateis laikas, kai Švietimo taryba bus reikalinga, bet tada ji turi būti labai demokratiška, moderni, naujai mąstanti“.

Patarimai tėveliams

Mokyklų darbas ? tik jų pačių reikalas, tačiau tėveliai, renkantys mokyklą savo atžalai, turi teisę:

būti supažindinami su mokymo programa, mokyklos įstatais, darbo tvarkos taisyklėmis;būti informuojami apie mokymo ir mokymosi rezultatus;pasidomėti mokyklos personalu: ar mokytojai turi pedagoginį išsilavinimą, patirtį patvirtinančius dokumentus, pažymą dėl neteistumo (CRB pažyma).

Šaltinis: "Londono Žinios"