Atgal Spausdinti Siųsti draugui

Komentuoti Skaityti komentarus (0)

Pokalbiai prie arbatos

2006/12/27

- Ką tik visas krikščioniškas pasaulis atšventė Kalėdas. Pastaruoju metu tiek JAV, tiek ir Britanijoje valstybė ir visuomenė vis labiau atsiriboja nuo šios šventės: leidžiama mažiau atvirukų su kalėdiniais vaizdais, kai kurie darbdaviai draudžia puošti patalpas kalėdiniais simboliais, o pati šventė vadinama „Žiemos švente“. Teigiama, kad taip stengiamasi „neįžeisti“ kitų religijų atstovų, vadinamųjų mažumų. Bet ar tokiu būdu krikščionys patys netampa mažuma, palaipsniui atsisakydami savo identiteto ir vertybių?

- Man labai patiko neseniai „Telegraph“ laikraštyje išspausdintas straipsnis, kuriame garsus žurnalistas rašo, kad visus, net ir garsių žmonių atsiųstus, atvirukus su užrašais „Season’s Greetings“ jis meta į šiukšlių dėžę. Jis pats prisipažįsta, jog nėra labai tvirto tikėjimo, bet piktinasi tuo, kad tokiu būdu pamažu išstumiama krikšioniška kultūra, kuri visada buvo šios šalies vertybių pagrindas. Kas gali uždrausti Kalėdas? Aišku, yra pasirinkimo laisvė - sveikinti ar ne, švęsti ar ne, bet Kalėdos yra Kalėdos. Juk atostogauja tai visi, o pripažinti tų atostogų esminės priežasties nenori! Vadinkime dalykus tikrais vardais. Bet kai žmonėse nebeliko tikėjimo, visas dėmesys nukrypo į dovanų pirkimą. Pirminė dovanų dovanojimo prasmė buvo ta, kad Jėzus mums yra dovana ir todėl vieni su kitais per Kalėdas dalinamės dovanomis, simboliškai išreikšdami Dievo buvimą tarp mūsų ir džiaugimąsi jo gimimu. Kai nebeliko teologinės minties, krikščioniško turinio, tos dovanos greitai atsibodo, o tuo pačiu ir Kalėdos tapo tik dar viena metų švente.

- Cinikai gali pastebėti, kad, jeigu daugeliui žmonių tikrojo Kalėdų turinio nebeliko, gal tikrai tą šventę verta vadinti neutralesniu vardu? Juk milijonams žmonių šios kelios dienos gruodžio pabaigoje tereiškia parduotuvių šurmulį ir vakarėlius.

- Bet juk Kalėdų šventimas - tai ilga krikščioniškojo pasaulio tradicija. Jeigu kas nori švęsti žiemos šventę, kodėl jos nepadarius kokią sausio 20 d.? Nenoriu pasakyti, kad turime visus žmones priversti švęsti Kalėdas, bet mes, krikščionys, turime teisę švęsti būtent Kalėdas - Kristaus gimimo šventę. Ironiška, bet šį absurdišką požiūrį į Kalėdų šventimą propaguoja pasauliečiai, kalbantys apie „lygybę“. Bet kurgi ta lygybė, kai trys ketvirtadaliai įstaigų uždraudė statyti Kalėdines eglutes? Juk darbuotojai gali pasirinkti, ar švęsti tą šventę, ar ne. Negalima versti žmonių švęsti Kalėdų, bet ir negalima atimti teisės tai daryti tiems, kuriems Kalėdos turi prasmę.

- Kitaip tariant, liberalioje visuomenėje neturėtų būti tokių dalykų, kaip Britanijos pašto nutarimas neleisti pašto ženklų su kalėdiniais vaizdais. O kurgi teisės tų žmonių, kurie norėtų papuošti siunčiamus laiškus būtent Kalėdiniais pašto ženklais?

- Būtent. Liberalios visuomenės principas ir yra tas, kad niekas negali priversti manęs gyventi pagal man svetimas vertybes. Jeigu ginama teisė nešvęsti Kalėdų, kodėl tuo pat metu neturėtų būti palikta teisė jas švęsti? Argi tai ne sekuliarizuotos visuomenės prievarta? Tokiu būdu krikščionybė visiškai išstumiama iš visuomenės. Visa laimė, kad bent jau Katalikų bažnyčia tvirtai gina krikščioniškas vertybes ir jai tai kol kas neblogai sekasi.

- Kalėdų šventė neatskiriama nuo eglučių ir dovanų. Nuo kada prasidėjo dovanų dovanojimas per Kalėdas krikščioniškame pasaulyje?

- Kalėdų senelio prototipas yra šv. Mikalojus, vyskupas, turėjęs savo vyskupijoje daug neturtingų žmonių, našlaičių. Jis stengdavosi, kad Kalėdos vaikams taptų tikra džiaugsmo švente, ir tokiu būdu pradėjo dovanėlių tradiciją. Taigi ši tradicija turi krikščioniškas šaknis. Deja, šiandien dažnai vyrauja principas „dovana dėl dovanos“, dovanos perkamos todėl, kad visi taip daro. O juk Kalėdinės dovanos paskirtis turėtų būti nuoširdžios meilės kitam žmogui išraiška.

- Be to, šv. Mikalojus turbūt norėjo atkreipti dėmesį į tai, kad meilę pirmiausia reikia rodyti labiausiai nuskriaustiems žmonėms, tiems, kuriems jos labiausiai trūksta.

- Taip. Ne tik tiems, kurie mums patinka!

- Tuo tarpu sukomercinta šventė dažnai užgožia tikrąjį Kalėdų džiaugsmą net ir kai kuriems žmonėms, kurie laiko save katalikais. Juk nemažai tų, kurie pasirodo bažnyčioje tik pora kartų per metus, ateina todėl, kad jaučia pareigą, o ne džiaugsmo vedini.

- Kodėl šiems žmonėms Kalėdos nėra tikro džiaugsmo šventė? Manau, todėl, kad jie nukreipia pasiruošimo šventei pastangas ne ten, kur kreipia Kalėdos. Kai nėra vidinio pasiruošimo ir vidinio susitaikymo su savimi ir su artimaisiais, kai nėra vidinės šilumos kitų žmonių atžvilgiu, Kalėdoms atėjus jie jaučia tuštumą. Jeigu sėdant prie Kūčių stalo, šeimoje nėra tikro susitaikymo, nėra ir Kalėdų. Kartais per daug dėmesio skiriama išoriniams dalykams - kuo prabangesniam stalui, kuo turtingesnėms dovanoms - pamirštant tikruosius turtus, kuriais turėtume dalintis vieni su kitais. Dar vienas dalykas - manau, svarbų vaidmenį vaidina adventas, nes tai Kristaus atėjimo laukimo laikotarpis. O kai kažko laukiame, nueiname tam tikrą pasiruošimo kelią, kurio pabaigoje laukia išsipildymo džiaugsmas.

Arbatą kartu su kunigu Petru gėrė Dr Jolanta Stankevičiūtė

Šaltinis: "Londono Žinios"