Aštuonioliktajame amžiuje Stafordšyro (Staffordshire) grafystė ėmė garsėti porceliano ir keramikos gaminiais, kurie netruko pelnyti pripažinimą ne tik Britanijoje, bet ir visoje Europoje. Stafordšyro porcelianas ir keramika greitai tapo prabangos preke, ėmusia puošti aristokratų ir karališkųjų rūmų stalus. Vienas garsiausių šios kartos porceliano gamintojų buvo Josiah Wedgwood (1730 - 1795), 1759 metais įkūręs porceliano kompaniją, kuri ir šiandien tebesimaudo šlovės spinduliuose. Wedgwood vardas šiandien asocijuojasi su karališka kokybe, o kompanijos pagaminti indai demonstruojami garsiausiuose pasaulio muziejuose kaip vieni geriausių keramikos meno pavyzdžių.
Meilė keramikai ? kraujyje
Nors kelios Wedgwood šeimos kartos vertėsi puodininkyste, tikroji Wedgwood šlovės istorija prasidėjo 1730 metais, gimus šios garsios kompanijos įkūrėjui Josiah Wedgwood. Berniukas dar vaikystėje ėmė domėtis keramikos technika ? būdamas šešerių, jis pradėjo pameistrio karjerą senelio įkurtose mažose keramikos dirbtuvėse. Ten jis pagelbėdavo seneliui ir tėvui gaminti ąsočius, dubenis ir vazas. Keturiolikos metų amžiaus Josiah susirgo sunkia raupų forma, kuri smarkiai pažeidė vaiko organizmą ? jis liko viena koja luošas. Prikaustytas prie patalo, berniukas daug piešė ? jo galvoje gimdavo vis nauji keramikos gaminių vaizdiniai.
Atsigavęs po ligos, paveiktas savo negalios, Josiah nusprendė mesti darbą šeimos dirbtuvėse ir imtis kitokios veiklos. Jis persikraustė į seneliui priklausantį kaimo dvarą ir pradėjo dirbti banke. Vis dėlto po kelerių metų Josiah galutinai apsisprendė gilinti savo žinias keramikos srityje. Jis negrįžo į šeimos verslą, bet prisijungė prie tuo metu garsaus Anglijos keramiko Thomas Whieldon. Dirbdamas su šios srities profesionalu, Josiah ne tik uoliai mokėsi, bet ir jo paskatintas nuolat eksperimentavo, kurdamas naujoviškas molio formules bei glazūravimo technologijas. Padirbėjęs su Whieldon?u trejetą metų, Josiah nusprendė atidaryti savo keramikos gamyklą. Whieldon?as, sužavėtas Josiah užsidegimo darbu ir novatoriškų idėjų, ne tik kad nepasmerkė savo bendradarbio, bet visokeriopai jį skatino bei sutiko jaunajam Wedghood šeimos atstovui atiduoti visas teises į šio išradimus, gautus eksperimentuojant Whieldon?o dirbtuvėse.
Keramika, verta karalių stalo
1759 metais Wedgwood įkūrė pirmąsias savo dirbtuves Burslemo mieste. Per pirmuosius dešimt veiklos metų, Wedgwood nuolat eksperimentavo, siekdamas porceliano dirbinius padaryti kuo įmanoma rafinuotesnius. Pirmasis pagrindinis jo išradimas - taip vadinama kreminė keramika (C
reamware
). Tai - kreminės spalvos, glazūruoto baltojo molio ? porceliano - indai.
Porcelianas tuo metu buvo sąlyginai nebrangi medžiaga, jo dirbinius buvo lengva dekoruoti bei išgauti įvairesnes jų formas, todėl iš porceliano pagaminti indai iš tiesų buvo labai gražūs ir subtilūs. 1765 metais Wedgwood, naudodamasis šia technologija, pagamino arbatos servizą Karaliaus Jurgio III žmonai, Karalienei Šarlotei. Ši taip susižavėjo Wedgwood darbu, kad pasiūlė jam tapti Jo ir Jos Didenybės keramiku bei suteikė leidimą kreminę keramiką vadinti Karališkąja. Naudodamasis naujuoju titulu, Josiah ėmė eksportuoti savo gaminius į perspektyvias to meto užsienio rinkas: Rusiją, Prancūziją, Šiaurės Ameriką.
Itališkas britiškos keramikos prieskonis
Wedgwood verslas ėmė klestėti. 1766 metais jis pastatė didžiulę keramikos gamyklą, kurią pavadino Etruria, Italijos teritorijoje gyvenusios etruskų genties garbei. Etruskai buvo gerai įvaldę juodosios keramikos meną, kuris tuo metu ypač domino Europą. Tikėtina, kad būtent etruskų keramika įkvėpė Wedgwood, 1768 metais išradusį trapų juodąjį porcelianą, pavadintą Juoduoju bazaltu. Tai - labai rafinuota, smulkiai grūdėta keramika, kuriai neprilygo nė vienas iki tol regiono keramikos dirbtuvėse pagamintas gaminys. Šiuo metodu pagamintų gaminių paviršius buvo glotnus ir blizgantis, jie buvo dekoruojami baltais ar rausvais ornamentais. Naudodamasis šia technologija, Wedgwood galėjo pradėti tuo metu Italijoje gausiai atrandamų juodosios etruskų keramikos dirbinių kopijų gamybą, kuri atnešė jam didelę komercinę sėkmę. Tuo metu Wedgwood fabrikai sunkiai spėjo susidoroti su nuolat juodojo bazalto žvakidžių, medalionų, indų, vazų paklausa.
Vis dėlto svarbiausiu Wedgwood išradimu tapo jaspio keramika (
Jasperware
), kurios išradimas keramikos pasaulyje pagal svarbą prilyginamas porceliano išradimui. Šią medžiagą Josiah išrado po daugiau nei 10 000 eksperimentų su įvairiomis molio ir glazūros rūšimis. Jaspis ? tai beveik peršviečiamas molis, kuris, apdirbtas bazalto ir kreminės keramikos technologijomis, tampa tiršta, vienspalve mase. Iš jos pagamintas indas yra labai trapus, tačiau pakankamai atsparus ir tvirtas, be to medžiaga pasižymi puikiu imlumu spalvoms. Nors jaspis gali būti veik visų spalvų, rafinuočiausiais laikytini blyškiai melsvi, ryškiai mėlyni arba balti šios keramikos rūšies pavyzdžiai. Naujoji technologija sukėlė tikrą revoliuciją keramikos pasaulyje ? jos pritaikymo galimybės buvo neišsemiamos. Naudodamasis šia keramikos technologija 1789 metais Wedgwood pagamino garsiąją Portlando vazos, atrastos 1630 metais ir laikomos geriausiu klasikinės imperatoriaus Augusto epochos keramikos pavyzdžiu, kopiją, kurią ketino padovanoti Britų Nacionaliniam muziejui. Vazos reprodukcija pavyko taip puikiai, kad Karališkoji Menų akademija pasiskolino ją iš keramiko savo turui po Europą.Po Josiah Wedgwood mirties 1795 metais, kompaniją paveldėjo jo vaikai, kurie, užaugę prabangoje, buvo visiškai nepasirengę atsisakyti aukštuomenės pramogų ir tingaus gyvenimo, kad imtųsi tėvo pradėto verslo. Kompanijos reikalai netrukus gerokai pašlijo. Gerą šimtmetį metų, dėl pasikeitusio ekonominio ir politinio klimato, Wedgwood turėjo kovoti dėl išlikimo. Tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, prasidėjo tikrasis kompanijos atgimimas, kuris tęsiasi iki šiol.
Čia ne tik išvysite puikiausius Wedgwood namų keramikos egzempliorius, bet savo akimis pamatysite, kaip gimsta ši keramika, galbūt net pabadysite kažką sukurti patys.
Šaltinis: "Londono Žinios"
Griežtai draudžiama 'Londono Žinių' paskelbtą informaciją
panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba
platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina
nurodyti 'Londono Žinias' kaip šaltinį