Apie kalendorius

Tradicija šventes pradėti švęsti kuo anksčiau, gerokai per anksti, na, tiesiog begėdiškai per anksti, jau uzurpavo ne tik Kalėdas, bet ir kai kurias kitas visuotines šventes. Pavyzdžiui, šv. Valentino dieną. Galiu lažintis, kad jau pastebėjote vieną kitą raudoną širdį, plakančią parduotuvės vitrinoje ar žurnalo viršelyje. Aš pastebėjau. Ir šyptelėjau, kai man į rankas (ne)atsitiktinai patekusiame žurnale perskaičiau štai tokią, manau, labai prasmingą frazę: „Diena, kai nustojote polemizuoti, kas svarbiau – Vasario 16-oji ar vasario 14-oji, – viena iš esminių: tai reiškia, jog pagaliau suaugote ir jūsų kalendoriuje (bei širdy) užtenka datų ir vietų viskam.“

Gal ir suabejočiau, kaip ten su tuo „suaugote“, bet mano kalendoriuje visada būna apytiksliai 365 datos ir kiekviena jų man vienodai svarbi. Gimtadieniai, vardadieniai, Naujieji metai, Joninės, Žolinės, šv. Valentino ar šv. Bonifacijaus diena... Kodėl viena jų turėtų būti ypatingesnė už likusias? O diskusijos apie tai, kas svarbiau, man visada apskritai atrodė tokios beviltiškos, kad į jas gali veltis tik visiški nuobodos. Juk tai tas pats, kas klausti, kas svarbesnis: tigras ar liūtas? Pienė ar tulpė? Grietinė ar pienas? Mėlyna ar geltona?..

Savo kalendoriuje aš daug mieliau žymiu datas, kurios brangios tik man vienai. Dažniausiai tik aš viena ir težinau, kad šios šventės egzistuoja. Ir, žinote, jų mano metuose – nemažai. Greta priklijuoti nutrinti bilietai, nuotraukos aplamdytais kampučiais, tarp puslapių kažkada įmesta ir pamiršta gėlė, juokingas raštelis, siūlas, iškarpa iš seno žurnalo ir dar kažkas, iš pirmo žvilgsnio visiškai nereikšminga. Bet iš tiesų – tai visos mano tikrosios šventės, tik švenčiu aš jas ne su visu pasauliu, o su man brangiais žmonėmis, kartais – jau tik prisiminimuose, apsitraukusiuose rūkais, paskendusiuose kitų prisiminimų jūroje.

Tas mano kalendorius – amžinas, nepavaldus jokioms pasaulinėms madoms ir besikeičiantiems žmonijos įgeidžiams. Ir likus mėnesiui iki šv. Valentino dienos mano kalendoriaus lapeliai nemirga raudonomis širdelėmis. Ne, jame neatsiranda ir daugiau meilės ar aistros. Jei galėčiau pasverti, jausmų čia būtų lygiai tiek pat – maždaug 128 gramai.

Tik visa tai nereiškia, kad šaipausi iš tų, kurie jau dabar džiaugiasi, myli ir švenčia. Juk kiekvieno kalendorius – skirtingas... 

Jūsų – londonietė