A.Sacharukas išsaugojo Seimo nario mandatą, L.Karalius neteko

Šrifto dydis: Decrease font Enlarge font
image

Seime ketvirtadienį nusprendė pašalinti iš parlamento opozicinės Krikščionių partijos frakcijos narį Liną Karalių. O Aleksandras Sacharukas, A.Kubilių palyginęs su Henriku Daktaru, mandatą Seime išsaugojo.

Abu Seimo nariai, anot Konstitucinio Teismo, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

Tačiau slapto balsavimo rezultatai parodė, kad A.Sacharukas kėdę išsaugo - už jo pašalinimą, pirminiais duomenimis, balsavo 80 parlamentarų. L.Karaliui pasisekė mažiau - kad iš jo būtų atimtas mandatas balsavo 89 kolegos.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 85 iš 141 Seimo narių.

Ketvirtadienį slaptame balsavime iš viso dalyvavo 130 Seimo narių.

"Už" apkaltą L.Karaliui balsavo 89, "prieš" - 16, o 13 parlamento narių susilaikė. 12 biuletenių pripažinti negaliojančiais.

"Už" A.Sacharuko apkaltą balsavo 80, "prieš" - 24, susilaikė 13. Dar 13 biuletenių pripažinti negaliojančiais.

Seimą supažindinus su Konstitucinio Teismo išvada, parlamentas lapkričio 11-ąją paskyrė jų mandato panaikinimo svarstymo data.

Pirmasis gintis pradėjo A.Sacharukas. Dėl savo bėdų jis labiausiai kaltino ministrą pirmininką A.Kubilių, premjero patarėją Virgį Valentinavičių ir Krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę. "Henrikas Daktaras yra šventasis, palyginti su šia trijule", - rėžė A.Sacharukas ir pripažino, kad į apkaltą buvo įveltas, nes nesutiko prisijungti prie valdančiosios koalicijos su Krikščionių partijos frakcija.

Seime skambėjo ne tik nuobodžios politikų kalbos, raginimai klausytis širdies, bet atsivėrė ir asmeninės kaltinamųjų dramos - A.Sacharuko kolegė Zita Užlytė ėmė pasakoti, kad "apkaltos buldozeris" pareikalavo didelės aukos - kai kovo mėnesį užvirė skandalas, A.Sacharuko širdies draugė prarado kūdikį - šeimą ši netektis labai sukrėtė.

Perpiet į tribūną užlipo L.Karaliaus advokatas Saulius Žentelis. Teisininkas kalbėjo apie pasaulio parlamentarizmo istoriją, tarsi išryškindamas, kad už tokius nusižengimus kitose šalyse parlamento nariui negresia prarasti pareigas.

„Tikrai gailiuosi dėl tokių savo veiksmų, gailiuosi, kad savo veiksmais pažeidžiau Statuto normas. Jei būčiau žinojęs, kad man gali grėsti toks sudėtingas procesas, kuris atims tiek daug Seimo laiko ir energijos, aš tikrai net nebūčiau vykęs į tą kelionę“, - Seimo posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo mandato panaikinimo, sakė L.Karalius.

„Pasielgiau neatsakingai, tai yra mano jaunatviškas poelgis, gavau tokią pamoką, už kurią dabar moku pačią didžiausią kainą“, - pridūrė L.Karalius.

L.Karalius aiškino, jog į kelionę, žinodamas, kad gali nespėti grįžti iki sesijos, išvyko padrąsintas valdančiajai daugumai priklausančių Seimo senbuvių.

 

„Aš klausiau Seimo narių, jie yra iš daugumos, neminėsiu pavardžių, ir jie nuramino, kad praktika yra tokia, tik Etikos ir procedūrų komisija svarsto, blogiausiu atveju gausi įspėjimą, pačiu blogiausiu atveju gali nuimti trečdalį atlyginimo, ir dėl to, turėdamas tokį pamokymą, tokį padrąsinimą, nesiėmiau pakankamai veiksmų, kad laiku sugrįžčiau“, - sakė L.Karalius.

„Aš noriu kreiptis tiesiai į jūsų širdis ir paprašyti jūsų, kad šiandien nuėję į būdelę ir dėdami du kryžiukus, jūs užduotumėt sau klausimą - ar tikrai nesu praleidęs nė vieno Seimo posėdžio, ar tikrai nesu balsavęs už kolegą“, - kalbėjo Seimo narys.

Dar ketvirtadienio rytą premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad parlamentarai, kurie neparems Konstitucinio Teismo išvados dėl opozicinės Krikščionių partijos frakcijos narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus, gali sukelti abejonių dėl jų pačių priesaikos.

„Visi Seimo nariai yra prisiekę Konstitucijai ir prisiekę elgtis taip, kaip nustato Konstitucija. Konstituciniam Teismui konstatavus, kad du Seimo nariai yra šiurkščiai sulaužę priesaiką, šito konstatavimo niekas negali pakeisti“, - ketvirtadienių Žinių radijui sakė valdančiosios koalicijos lyderis A.Kubilius.

Paklaustas, kas bus, jeigu ketvirtadienį parlamente planuojamas apkaltos procesas nepasiseks, premjeras tvirtino tokio varianto neįsivaizduojantis.

„Neįsivaizduoju tokio atvejo ir net nesvarstau, nes tai reikš, kad dalis Seimo narių tiesiog taip pat balsuodami ir neparemdami Konstitucinio Teismo išvados turbūt sudaro galimybę abejoti jų priesaika“, - pareiškė Vyriausybės vadovas.

Ministras pirmininkas pabrėžė, kad Seimo prievolė yra užbaigti procedūrą, parlamentarai tiesiog esą neturi pasirinkimo.

„Mano akimis, čia pasirinkimas yra visiškai neįmanomas. Lygiai taip pat, kaip Seimo nariai negali pasirinkti pagal Konstituciją įgyvendinant Seimui nustatytą prievolę skelbti prezidento rinkimus. Seimo nariai neturi galimybės pasirinkti - skelbti ar neskelbti prezidento rinkimų“, - sakė A.Kubilius.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai balsų dauguma pritarė privalomajam frakcijos narių balsavimui už apkaltą Seimo nariams A.Sacharukui ir L.Karaliui.

Seimo LSDP frakcijos reglamente numatyta, kad "Seimo posėdžiuose frakcijos nariai balsuoja vieningai, kai yra priimtas toks frakcijos susirinkimo sprendimas svarstomu klausimu.

Tokiais atvejais frakcijos narys, kategoriškai nesutinkantis su susirinkimo sprendimu, apie tai pareiškia susirinkimui ir nedalyvauja šį klausimą balsuojant Seimo posėdyje".

„Mūsų frakcijoje buvo balsavimas, ir mes nusprendėme, kad socialdemokratai privalo balsuoti už apkaltą“, - sakė Algirdas Butkevičius. Tačiau jis pripažino, kad „tik pats Dievulis“ gali patikrinti, kaip balsuos kiekvienas Seimo narys.

 

Socialdemokratai sakė, jog tikisi, kad valdančiosios daugumos, o ypač konservatorių, nariai bus principingi ne tik svarstant opozicijos atstovų apkaltą, bet ir savų - Egidijaus Vareikio ir Manto Adomėno, galimai pažeidusių Lietuvos Konstituciją, klausimą.

Socialdemokratai kaltina konservatorius, kad būtent jų nihilistinis požiūris į KT sprendimus dėl sumažintų pensijų dirbantiems pensininkams, dėl sumažintų socialinių išmokų motinoms ir t.t., suformavo visuomenėje požiūrį, kad gal KT sprendimų ir nebūtina vykdyti. 

 Opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis BNS ketvirtadienį sakė, kad „tvarkiečiai“ laikosi pozicijos, jog „žmonės, kurie elgiasi taip, kaip A.Sacharukas, L.Karalius, M.Adomėnas ar Valinskai, neturėtų būti renkami ir neturėtų būti Seimo nariais“.

Paklaustas, ar frakcija balsuos vieningai, V.Mazuronis atkreipė dėmesį, kad „niekas kitas negali lemti parlamentaro sprendimo, kaip įstatymas ir jo sąžinė“.

„Žinote, nei aš, nei jūs turite teisę eiti su kuriuos nors frakcijos nariu į kabiną“, - taip pat pastebėjo jis. „Tvarkietis“ be kita ko išsakė įsitikinimą, kad ne visi konservatoriai palaikys mandato atėmimą, kadangi jų pačių atstovų Manto Adomėno bei Egidijaus Vareikio esą laukia tokia pat apkalta.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos vadovas Vytautas Gapšys BNS aiškino, jog frakcija iki balsavimo savo pozicijos nepateiks. „Mums teisininkai patarė jokiu būdu nekomentuoti, nes Seimo nariai turi savo valią, ir bendra pozicija gali prieštarauti Konstitucijai (...) Mes išnagrinėjome KT išvadą ir manome, kad Konstituciją pažeidę Seimo nariai turi sulaukti teisinio įvertinimo“, - sakė jis.

A.Sacharukas pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją dėl to, kad parlamento posėdžiuose naudojosi L.Karaliaus pažymėjimu ir balsavo už jį priimant įstatymus. L.Karalius nusižengė dėl to, kad išvyko į užsienį ir nedalyvavo Seimo posėdžiuose.

Ketvirtadienį plenariniuose posėdžiuose, kuriuose sprendžiama dėl apkaltos, dalyvavo apkaltinamųjų advokatai Vygantas Barkauskas ir Saulius Žentelis.

Posėdyje pasirodė ir motinystės atostogų išėjusi Asta Baukutė. Kolegos pasveikino neseniai ketvirtosios atžalos susilaukusią Seimo narę.

Prieš apkaltą L.Karaliaus ir A.Sacharuko partijos narys Mantas Varaška išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad frakcijų lyderiai viešomis kalbomis paviršutiniškai siekia patikti tautai.

"Tačiau pačių 141 „teisėjų“ tarpe sklando daugybė abejonių. Juos galima skirstyti į politiškai ir teisiškai neapsisprendusius", - teigia Krikščionių partijos frakcijos narys M.Varaška.

Anot jo, dalis parlamentarų patys taip pat ar net įžūliau pažeidinėjo Konstituciją balsuodami už kitus ar praleidinėję Seimo posėdžius be pateisinamos priežasties.

"Tokių parlamentarų šiame Seime yra per 40. Juos Konstitucinio Teismo sprendimas ypač baugina, kadangi gali bet kada būti vėl pritaikytas. Net ir labiausiai trokštantys tikėti savo nekaltybe suvokia, jog konstitucinė atsakomybė senaties neturi", - aiškina M.Varaška ir teigia, kad nėra apsisprendęs - jis abejoja  dėl paties sprendimo esmės ir jo pasekmių.

"Jeigu Seimas nepalaikys Konstitucinio Teismo nuomonės, galutinai grius Konstitucijos nustatytos valdžių sąveikos taisyklės. Nepritardamas, netgi neleisdamas vykti Seimo narių teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūroms, ignoruodamas Konstitucinio Teismo nutarimus dėl eilės įstatymų (pirmiausiai socialinių) prieštaravimo Konstitucijai, Seimas jau yra priartėjęs prie grėsmingos savo veiklos teisėtumo ribos", - tikina M.Varaška ir kelia mintį, kad apkaltos tada gresia ir 40 kitų parlamentarų.

Komentarai (0)

Vardas:
Komentaras:
Griežtai draudžiama 'Londono Žinių' paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti 'Londono Žinias' kaip šaltinį.
...   Palaukite...
Pasidalink!
  • Siųsti draugui
  • Rašyti komentarą
  • Versija spausdinimui
  • Tekstas
Žymės
Žymių šiam straipsniui nėra
Įvertinti straipsnį
5.00