Sugrįžėlių vaikams – antramečių dalia?

Ne visi mokininiai ir jų tėvai nekantriai laukia rugsėjo 1-osios. Naujus mokslo metus su nerimu pasitinka kelerius metus ar ilgiau svetur gyvenę moksleiviai. Sugrįžėliai tėvynėje priversti vytis savo bendraamžius: vieniems teks prisiminti ar netgi iš naujo mokytis lietuviškai rašyti ir skaityti, kitiems nauji mokslo metai prasidės ne vienmečių būryje, o žemesnėje klasėje.

Pateko į žemesnę klasę

Kiek iš emigracijos sugrįžusių moksleivių šįmet iš naujo pravers lietuviškų mokyklų duris, bus aišku maždaug spalio mėnesį. Praėjusiais mokslo metais Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos sulaukė 231 moksleivio.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, daugiausia mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių sugrįžta iš Didžiosios Britanijos, Airijos, Ispanijos, Norvegijos. Didžioji dalis yra pradinukai (1-4 klasės) ir pagrindinio ugdymo (5-7 klasės) moksleiviai.

Kaip DELFI pasakojo Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė, jie turėjo iš Nyderlandų sugrįžusius du moksleivius. Šioje šalyje lietuviukai praleido trejus metus.

„Berniukas buvo pradinukas ir grįžęs į Lietuvą tęsė mokslus kartu su savo bendraamžiais. O dešimtokė moksleivė pateko į žemesnę klasę. Taip nusprendė ir mokytojų komisija, tokiam žingsniui pritarė ir moksleivės tėvai. Kadangi dešimtokai laiko egzaminus, toks žingsnis tikrai pasiteisino“, – kalbėjo V. Klimavičienė.

Vaikui sugrįžus iš užsienio yra organizuojamas testas ir komisija, įvertinusi jo rezultatus, sprendžia, į kurią klasę pateks moksleivis. Pasak gimnazijos vadovės, šiuo atveju tikrai pasiteisino sprendimas moksleivei eiti į žemesnę klasę ir per vienerius mokslo metus pasivyti bendraamžius.

Sunkiausia – gimtoji kalba

Nėra tikslių duomenų, kiek iš emigracijos sugrįžusių moksleivių tęsia mokslus su savo vienmečiais, o kiek priversti iš naujo krimsti mokslus žemesnėje klasėje. Tačiau pedagogai vieningai sutaria, kad, pavyzdžiui, iš airiškos ar ispaniškos vidurinėms mokyklos sugrįžę moksleiviai tikrai turi mokomųjų dalykų spragų ir jas išlyginti reikia nemažai laiko ir pastangų.

Daugiausia sunkumų kyla dėl gimtosios kalbos. Kol moksleivių bendraamžiai Lietuvoje skaito grožinės literatūros kūrinius ir rašo rašinėlius, užsienio mokyklose lietuviukams gimtosios kalbos pamokos nevyksta. Lietuviškai jie gali kalbėti tik namuose arba savaitgalinėse lituanistinėse mokyklose.

„Taip, pagrindinė spraga buvo gimtoji kalba. Vėliau iš Nyderlandų sugrįžusiai moksleivei reikėjo pagilinti ir matematikos, istorijos, kitų mokomųjų dalykų žinias“, – pasakojo V. Klimavičienė.

Prireikia psichologo pagalbos

Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė įspėjo, kad sugrįžusiems moksleiviams reikia išlyginti ne tik mokomųjų dalykų spragas, bet ir įveikti psichologines problemas.

„Lengviau yra pradinukams, kadangi prieš jiems sugrįžtant į mokyklą dažnai su vaikais padirbėja ir tėvai. Deja, vyresnių klasių moksleiviams sunkiau – ne visi tėvai sugeba išaiškinti mokomąją medžiagą“, – problemas vardijo V. Klimavičienė.

Pasak jos, įveikti mokslo žinių skirtumus paprastai padeda 2-3 valandomis didesnis mokymosi krūvis, o štai adaptuotis mokykloje, ypač jeigu anksčiau vaikas lankė kitą mokymosi įstaigą, kartais gali prireikti ir pusmečio. Dažnai pradžioje su tokiais vaikais dirba ir psichologai.

„Pradinukams geriau sekasi adaptuotis mokykloje. Tuo tarpu paauglystės laikotarpį išgyvenantys 8, 9, 10 klasių moksleiviai šį periodą išgyvena gerokai sunkiau“, – kalbėjo Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė V. Klimavičienė.

Vietoj mokytojo – kompiuteris

Kartais moksleiviai ir jų tėveliai bando tokioms problemoms užbėgti už akių ir stengiasi bent jau neturėti mokomųjų dalykų spragų. Ypač jeigu emigravusi šeima po keleto metų planuoja grįžti į Lietuvą.

Tuomet lietuviukas ne tik kasryt keliauja į airišką, anglišką, ispanišką mokyklą, bet ir nuotoliniu būdu kremta mokslus lietuviškoje mokykloje.

Praėjusiais mokslo metais Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje nuotoliniu būdu mokėsi 350 mokinių, šįmet jų turėtų būti dar pusšimčiu daugiau. Daugiausia moksleivių mokosi 11-12-oje klasėse.

„Nuotolinis mokymasis užtikrina tokį pat mokymosi intensyvumą kaip ir lankant įprastas pamokas, kurias mokykloje veda mokytojas. Pavyzdžiui, aštuntos klasės „nuotolinukas“ turi 5 savaitines lietuvių kalbos pamokas – tiek pat, kiek numato ir tradicinės klasės ugdymo planas“, – sakė Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos direktorius Albinas Daubaras.

Gali rinktis ne visus dalykus

Jeigu moksleivis nuotoliniu būdu sėkmingai baigs mokymosi kursą ir išlaikys egzaminus, jis gaus lietuvišką brandos atestatą.

Tačiau A. Daubaras patikino, kad moksleivis nebūtinai turi krimsti visus mokomuosius dalykus. Jis gali rinktis tik lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją. Tuomet jam teks daugiau mokytis savarankiškai, kiekvieną savaitę pustrečios valandos moksleivį konsultuos mokytojai.

„Aš nemanau, kad Vakarų šalių mokymo lygis yra žemesnis nei mūsų, bet skirtumų yra, kadangi jų didaktinė sistema mažiau akademiška ir reprodukcinė, o daugiau interpretacinė. Todėl grįžtantiems į Lietuvą mokiniams gali kilti kai kurių sunkumų“, – mokymosi skirtumus vardijo Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos direktorius.

Visgi daugiausia sunkumų kyla ne tiek dėl mokslo sistemų skirtumų, kiek dėl gimtosios kalbos. Kitakalbėje aplinkoje, kur mokykloje ne tik nevyksta lietuvių kalbos pamokos, bet ir su draugais moksleiviai nuolat bendrauja užsienio kalba, dažnai nepakanka gimtąja kalba kalbėti namuose ar bandyti ją tobulinti lankant savaitgalinę lituanistinę mokyklą.

Didesnis mokinio krepšelis

Kad iš užsienio šalių sugrįžę moksleiviai lengviau prisitaikytų, išlygintų mokomųjų dalykų spragas, valdžia kasmet skiria pinigų.

„Mokinio, grįžusio iš užsienio, krepšelis didesnis 30 proc. Papildomos lėšos skiriamos papildomoms pamokoms finansuoti. Dažniausiai finansuojamos papildomos lietuvių kalbos (gimtosios) pamokos“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Aušra Veličkaitė.

Šiandien įprastas mokinio krepšelis yra 3310 litų, iš užsienio sugrįžusio vaiko – dar 30 proc. didesnis.

Mokymosi spragoms išlyginti gali būti steigiamos išlyginamosios klasės arba grupės. Išlyginamojoje klasėje ar grupėje mokiniai gali mokytis visų tos klasės ugdymo plano dalykų, tik tam tikros ugdymo srities (kalbų, gamtamokslinių, socialinių, menų, tiksliųjų mokslų) dalykų ar vieno dalyko.

Mokiniams taip pat gali būti siūloma įvairių dalykų modulių: pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kt.

*****

2009/2010 metais į Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas grįžo 231 moksleivis.

Vilniaus miesto – 39
Marijampolės miesto – 27
Kauno miesto – 24
Klaipėdos miesto – 20
Alytaus miesto – 13
Mažeikių raj. – 12
Šiaulių miestas ir raj., Joniškio raj. – po 11
Panevėžio miesto, Kėdainių raj., Radviliškio raj., Jurbarko raj. – po 7

Į dar 19 savivaldybių mokyklas grįžo po 1-6 moksleivius.