Mokslininkai jūros dugne atrado šeštą pagal dydį pasaulyje upę

Mokslininkai Juodojoje jūroje, 35 metrų gylyje, atrado beveik kilometro pločio upę. Ši upė, kaip ir sausumoje esančios, turi kanalus, intakus, potvynius ir netgi krioklius. Jei ši upė tekėtų planetos sausu paviršiumi, tai būtų šešta pagal dydį upė pasaulyje. Upės tėkmės greitis yra 350 kartų didesnis nei Temzės. Upę atrado Lidso universiteto mokslininkai naudodami povandeninį laivą - robotą.

Povandeninė upė teka per Bosforo sąsiaurį iš Viduržemio  į Juodąją jūrą. Viduržemio jūros vanduo yra sūresnis nei Juodosios, todėl abiejų jūrų dugne vyksta šis procesas. Šis atradimas gali padėti paaiškinti, kaip gyviems organizmams pavyksta išgyventi vandenyse, kuriuose trūksta maistingų medžiagų.

Tyrimui vadovaujantis mokslininkas Danas Parsonsas sako: „Upė susiformavo ir teka todėl, kad jos vanduo yra tankesnis ir tirštesnis negu jūros vanduo. Ji yra sūresnė ir perneša daugiau nuosėdų. Upė teka jūros dugnu, panašiai kaip upės teka žemyninėje planetos dalyje. Jūros dugnas yra tarsi jūrų pasaulio dykumos. Povandeninė upė išnešioja maistingas medžiagas, reikalingas jūroje esančiai gyvybei. Tai reiškia, kad povandeninė upė yra gyvybiškai reikalinga jūros egzistavimui. Pastebėjome, kad povandeninė upė teka priešinga kryptimi, nei žemyninės upės.“

Juodojoje jūroje esanti upė yra pirmoji tokio tipo upė ištirta mokslininkų. Jie mano, kad tokio tipo upės susiformavo tuo Žemės vystymosi etapu, kai jūros lygiai buvo žymiai mažesni. Per tyrimą mokslininkai atrado, kad po Juodąja jūra esanti upė teka 6,5 kilometrų per valandą greičiu ir per sekunde perneša 22 tūkstančius kubinių metrų vandens. Tai 10 kartų daugiau nei didžiausia Europos upė – Reinas. Upė teka 60 kilometrų, kol pasiekia jūros šelfo pabaigą ir į ją įsilieją. D. Parsonas sakė, kad šio tyrimo rezultatai bus naudingi ir naftos kompanijoms, pumpuojančioms naftą Juodojoje jūroje.

 

Alfa.lt