Kvailos sporto taisyklės

 Sportas – atgaiva ne tik regos organams. Siela džiaugiasi žiūrint įtemptas futbolo, teniso ar krepšinio rungtynes, tačiau dėl vieno kvailo nuo neatmenamų laikų priimto įstato staiga viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Tada iš tavo burnos pasipila rusiškų keiksmų lavina, laisvai galinti užpilti dvi Pompėjas, ir žmona su vaikais savaitei išvažiuoja pas mamą. O juk viskas galėtų būti kitaip. Daug paprasčiau.

Futbolas. Jokių technologijų.

Nori išvesti iš kantrybės anglą? Ištark tris žodžius: „Frenkas Lampardas. Vokietija.“ Oi, kaip jie pašėlsta... O kaip kitaip gali elgtis, kai po Anglijos rinktinės saugo smūgio visas pasaulis, išskyrus tris juodai apsirengusius silpnaregius, mato, kad kamuolys nusileidžia už vartų linijos bent per tris metrus. „Įvartis!“, – šaukia pasaulis. „Nė velnio!“, – sako jie. „Koks tavo šuns vardas?!“ – šaukiame mes ir siunčiame grasinančius laiškus FIFA prezidentui Sepui Blateriui. Atrodo, kad kempinligės milteliai pasiekė adresatą, tačiau storasis dėdulė šeria šlapiu skuduru mums per veidą, siūlydamas... papildomą teisėją.

Tenisas. Jokios trenerio pagalbos.

Bet kurioje sporto šakoje mes esame įpratę matyti įtūžusius trenerius, pasiruošusius žengti į varžybų zoną ir išspardyti saviems žaidėjams pasturgalius. Tai – sporto žavesio sudedamoji dalis. Tačiau viena sporto šaka – tenisas – draudžia varžybų metu žmogui, lupančiam nuo žaidėjo penkiolika procentų atlyginimo, prisiartinti prie savo auklėtinio per šūvio atstumą. Geltonojo kamuoliuko sporto cerberiai taip griežtai saugo šią taisyklę, kad net į tualetą žaidėjas gali eiti tik lydimas apsaugos.

Futbolas. Geltonoji kortelė – už per didelį džiaugsmą.

Žaidėjas ką tik įmušė įvartį paskutinę žaidimo minutę. Užuot bėgęs glėbesčiuotis su iš proto einančiais gerbėjais arba nusivilkęs marškinėlius (tu ir tavo draugai jau seniai taip padarė), jis tik pamaldžiai sudeda rankas ir su egzistencinio liūdesio išraiška žvelgia į dangų. Nes kitaip negalima. Neleidžia...

Krepšinis. Pražanga – du baudos metimai.

Tai yra normali taisyklė, su kuria mes besąlygiškai sutinkame... tol, kol laikrodis pradeda skaičiuoti paskutines „Eurolygos“ finalo rungtynių sekundes, „Žalgiris“ atsilieka trimis taškais, kamuolys Manto Kalniečio rankose, minia laukia lemiamo metimo, staiga iš kažkur išdygsta priešininkų pasiųstas grėbliarankis ir tyčia kerta mūsiškiui per rankas. Švilpukas ir tik du baudos metimai. Rusiškas keiksmažodis žaliojoje krepšinio arenos pusėje ir vėl sugrįžtantis, per amžius taip ir liksiantis neatsakytas klausimas: „Tai kokio velnio niekas nešniojo „Tel Avivo „Makabio“ gynėjui Derekui Šarpui, tritaškiu metimu palaidojusiam „Žalgirį“, per rankas?“ Giedriaus Gusto pramesti baudų metimai jau neatrodo tokie tragiški...

Žirgų lenktynės. Žokėjus negali sverti daugiau nei 57 kilogramus.

Diskriminacija dar niekada neatrodė taip arti, o anoreksija, pasirodo, yra ne tik perkarusių manekenių liga.

Kriketas. Lietus – lygiosios.

Esame šimtu procentų įsitikinę, kad kriketo taisyklės tau (kaip ir mums) reiškia tą patį, ką bet kuriai moteriai – nuošalės taisyklė, tačiau net ir tai netrukdo pasirašyti pasipiktinimo peticijos prieš idiotišką taisyklę: jeigu pirmąją kriketo varžybų dieną pradeda lyti, fiksuojamos lygiosios.

 

Ne į temą

Jeigu vienas iš tavo tėvų turi polinkį į alkoholizmą, tikimybė, kad ir tu prasigersi, padidėja 30 procentų.

Jeigu per dieną suvalgysi bent 110 gramų arbūzo, smarkiai pagerinsi savo potenciją.

2,5 litro vandens per dieną apsaugos tave nuo akmenligės.

Gulbinas yra vienintelis paukštis, turintis penį.

Amerikiečiai šunų ir kačių pašarui per metus išleidžia 3 milijardus JAV dolerių.