Britų medikai: gydo ar nugydo?

Kiekvienas žmogus, legaliai gyvenantis D. Britanijoje, turi teisę į nemokamas sveikatos paslaugas. Tereikia užsiregistruoti pas šeimos gydytoją (General practitioner – GP) dirbantį jūsų rajone. Po to jums atsiunčiama valstybinės medicinos sistemos kortelė (Nacional Health Service – NHS), kurios numeris naudojamas ir ligoninėse. Susitvarkius šiuos formalumus, nemokėsite nei už vieną sveikatos priežiūros procedūrą, visi vaistai kainuos tik 6,85 svaro, o jei pakliūnate į remiamų asmenų sąrašą, kuris iškabintas visose vaistinėse, už medikamentus ir visai nemokėsite.

 Kad ir kaip gerai tai beskambėtų, toli gražu ne visi yra patenkinti NHS sistemos funkcionavimu. „Londone jaučiuosi daug laimingesnis ir saugesnis, nei buvau tėviškėje. Vienintelis dalykas, ko paniškai bijau – susirgti“, - baisėdamasis anglų medikais kalba šešerius metus čia gyvenantis Tomas. Nuo to karto, kai jam teko pačiam pamokyti beviltiškai galvą krapštantį gydytoją, kad gydymo vaistais nutraukti dar negalima dėl ligos atsinaujinimo tikimybės, Tomas sveikatos taisyti skrenda į Lietuvą.

Kiti, priešingai, net nusipurto prisiminę eiles Lietuvos poliklinikose, plačiai paplitusią kyšininkavimo tradiciją ir tikina, kad ką lietuviai medikai sugadino, Anglijos ligoninėse tenka taisyti. 

Palauk eilėje – dar nemiršti!

Kaip turi jaustis moteris, kuri nežino, ar jos įsčiose kūdikis dar gyvas? Tai patyrė nerimo valandas dėl savo kūdikio gyvybės prisimenanti Rima. Ji Anglijoje dirbančius medikus mini tik blogu žodžiu: „Buvau nėščia 13-ą savaitę, antrą savaitę kraujavau, o man sako – palauk, echoskopiją padarysim tik po savaitės, pažiūrėsime, ar vaisius dar vystosi. Nieko nelaukdama kreipiausi į lietuvę ginekologę, ačiū Dievui, ir man, ir mano vaikui viskas baigėsi gerai“.

Rima pasakoja panašių istorijų girdėjusi ir iš savo draugių. Viena jų laukėsi penktą mėnesį, kai pradėjo kraujuoti. Paskambinus greitajai, moteris pasiteiravo, ar ši dar nemirštanti. Pasimetusi lietuvė atsakė, kad lyg ir ne.

„Atsakymas skambėjo taip: gali pakentėt, nes yra mirštančių žmonių, pas kuriuos pirma važiuosime“, - pasakoja Rima. Į pirmosios pagalbos įstaigas kreipęsi lietuviai teigia su tokiu medikų požiūriu susiduriantys dažnai. Andrėjus dirbdamas sode ant kojų pirštų užsimetė sunkią lentą. Kamuojamas skausmo, atvirais kojų pirštų lūžiais, iš karto nuvyko į ligoninę, bet sako buvęs šokiruotas medikų požiūrio: „Gydytojas priėmė tik po 38 valandų, sakė, palauk, esi ne pats baisiausias ligonis. Šalia manęs eilėje kelias valandas sėdėjo žmonės suknežintomis galvomis, kol kas teikėsi prie jų prieiti.“

 „Į GP kreipiausi su 39 temperatūra, visa ištinus. Mane užrašė į eilę tik po trijų savaičių. Gal ir gerai, kad nebelaukiau, o pirmu reisu grįžau į Lietuvą. Dėkoju Lietuvos medikams už staigiai suteiktą pagalbą, nes galėjo pasikartoti panevėžiečių istorija“, - neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusią tragediją prisimena Svieta. Prieš pusmetį dėl Londono ligoninės medikų abejingumo mirė dviejų dukterų mama. Liga buvo taip užleista, kad Panevėžio specialistai jau nebegalėjo išgydyti. 

Abejingumas ar neprofesionalumas?

Trys dienos su nesugipsuota lūžusia ranka – daug ar mažai? Labai daug, pasakytų šešiametės Dominykos mama. Būtent tiek, kiek truko surasti specialistą – jai atsakė Londono medikai, mat tik po trijų parų jų įstaigoje atsirado specialistas, galintis sugipsuoti lūžusią ranką.

Tokios situacijos skamba kurioziškai, bet tokia realybė, tvirtina su britų medikais susidūrę lietuviai.

„Suviduriavus pusės metų kūdikiui šeimos gydytojas išrašė vaistų. Bet kitą dieną dukra pradėjo kosėti, temperatūra pakilo iki 39, o gydytojas, net nepažvelgęs į vaiką, pasakė – ateikit, kai nustos skaudėti pilvą. Labai supykus paklausiau, ar tas aparatas, kur ant jo kaklo, – aksesuaras, ir ar jis nežino, kad kosėjimas nesusijęs su pilvu“, - jauna mama piktinasi, kad einant pas gydytoją reikia pasikaustyti medicinoje, apsišarvuoti kantrybe ir turėti įžūlumo ginčytis. Mergaitę apžiūrėjęs kitas GP nustatė, kad jai – bronchitas.

Į D. Britanijos GP galima kreiptis visais susirgimų atvejais:  jie gali ir skiepus leisti, ir ginekologinę apžiūrą, ir nesudėtingą operaciją atlikti. Tačiau visų šių paslaugų kokybė gali skirtis priklausomai nuo to, kuriame rajone yra ligoninė. „Ateinu į GP, sako, reikia padaryt šlapimo tyrimą. Į indelį įkiša lapuką kažkokį, ir sako – tu nesilauki. Aš ir pati tai žinau, su draugu  išsiskyriau prieš pusę  metų! Bet ar taip turi būti atliekamas šlapimo tyrimas?!“, - viename lietuviškame forume medikų neprofesionalumu piktinasi Londone gyvenanti mergina. 

Paracetamolis – vaistas nuo visų negandų

Britanijos medikų skiriami medikamentai – dar viena diskusijas provokuojanti tema. Dažnai lietuviai, apsilankę Britanijos ligoninėse, lieka nemaloniai nustebę vietoje pagalbos ar tinkamai parinktų vaistų gavę receptą...nereceptiniam kiekvienoje vaistinėje parduodamam paracetamoliui.

Mindaugas ir Inesa sako, kad medikai šį vaistą skiria net nepasivarginę apžiūrėti pacientus „Sūnus labai kosėjo, pakilo aukšta temperatūra, įtarėm plaučių uždegimą. Po dviejų valandų laukimo gydytojas pažvelgę į kūdikį, gulintį vežimėlyje, pasakė, kad jam nieko nėra, ir įteikė paracetamolio receptą.“

Todėl jie mano išmokę priversti gydytojus atkreipti dėmesį į savo bėdas: „Norint, kad normaliai prižiūrėtų, reikia gydytojams kuo tragiškiau situaciją nupasakoti. Jei ištinka rimtesnė liga, Anglijos medikai gana neblogai prižiūri, bet jei pasakai, kad tik šiek tiek negaluoji, tai gausi tik paracetamolio. Baisau nebūna.“ 

Britai nekreipia dėmesio į lietuvius, lietuviai – į „babajus“

Kai kurie lietuviai, gyvenantys D. Britanijoje visada nerimauja dėl savo sveikatos, net jei jaučiasi sveiki kaip ridikai. „Visada bijau, kad kai man reikės pagalbos, jos nesulauksiu, nes esu girdėjusi ne vieną faktą, kad imigrantams ne visada noriai padeda“, - viename interneto forume tiesą bando išsiaiškinti Londono naujakurys. Pasakojimų, patvirtinančių jo baimes, iš karto atsiranda, kai kurie jų itin gąsdinantys.

„Vidurnaktį gatvėje sutinkau iš skausmo rėkiantį lietuvį, sakė, jį operavo prieš šešias valandas, o prieš valandą išvarė iš ligoninės prigirdę nuskausminamųjų, neva nebuvo vietos“, - patirtimi dalinasi į naktinį klubą išsiruošęs ir gatvėje tautietį sutikęs lietuvis.

Todėl dalis išeivių iš Lietuvos renkasi lietuvius ar rusakalbius gydytojus, arba grįžta į Lietuvą. Gydytojais atvyksius iš kitų šalių dalis lietuvių taip pat nepasitiki, nes mano, kad jiems trūksta kompetencijos.

„Liaukitės piktintis Lietuva – jei turėčiau sveikatos problemų, tikrai važiuočiau į Lietuvą, nėra net ko lyginti. Tie anglai prisikvietę visokių „babajų“ su neaiškiais diplomais, o jie net nežino mūsų europiečių eilinių ligų simptomų ir anglų kalbos gerai nemoka. Jie dažnai įveda ligos simptomus internete ir skiria gydymą, net neapžiūrėję paciento“, - tokios nuomonės dažnos lietuvių tarpe. 

Medikus keiksnoti nustoja tik Anglijoje

Kol vieni lietuviai šaukia, kad juos britų daktarai gydė ir nugydė, kiti tą patį sako apie lietuvius.

„Visiškas absurdas: gyventi šalyje, kuri yra 100 kartų labiau išsivysčiusi nei Lietuva, o gydytis lėkti į Lietuvą, laukti eilėje, mokėti kyšius, būti negerbiamam ir gauti apgailėtiną rezultatą. Tai ko išvažiavot?“, - į visus lietuvių paverkšlenimus dėl prasto medikų darbo atkerta Rita.

Pasak Ritos, Lietuvoje ji saujomis rijo brangius, bet neveiksmingus vaistus, medikai niekaip nenustatė diagnozės dėl skaudančios kojos, o Anglijoje visas medicinos paslaugas ji gavo nemokamai, greitai ir kokybiškai.

„Labai skaudėjo koją, bet mūsiškiai net nepadarė rentgeno, prirašydavo įvairiausių vaistų kaip kokiai senutei, išsižioję laukė kyšio. Braitone po kaulų skenavimo iš karto diagnozavo ligą,  džiaugiuosi nesutikusi nei vieno abejingo mano bėdoms.“

Spaudoje rašoma ir apie anglų medikų daromus stebuklus. Garbaus amžiaus moteris belankydama dukterį Londone pasijuto blogai. Medikai iš ligoninėje atliktų tyrimų iš karto nustatė ligą. Pasak moteris, kamuojama tų pačių simptomų ji penkerius metus vaikščiojo pas vietos gydytojus, darė tyrimus, bet jai niekas aiškiai taip ir nepasakė, kokia liga ji serga.

Kita moteris sako, kad sūnaus priepuolių priežasties Lietuvoje medikai nerado trejus metus, o Londono klinikoje tinkamas gydymas pritaikytas per du mėnesius.

 „Nesuprantu tų, kurie skundžiasi vietiniais medikais. Kai su penkių mėnesių jaunėliu gulėjom ligoninėj, supratau, ką reiškia jaustis žmogumi. Mumis labai rūpinosi, penki gydytojai užsukdavo kas dieną, ir slaugės labai malonios, kartais to dėmesio gal net ir per daug būdavo “, - nusijuokia pašnekovė. Ji prisimena ir draugų pasakojimus, kaip atsigulus į logoninę jie buvo apsupti dėmesio ir atidos: slaugės nuolat klausinėjo, ar gerai besijaučia, o kartą per dieną ir masažistė užsukdavo. Ir visa tai – nemokamai.

„Suprantu, kad Lietuvoje neturim nei tokios technikos, nei nemokamų masažistų. Bet man baisiausia požiūris į žmogų: jei suserga jaunas žmogus, Lietuvoje medikai ilgai šnairuoja ir klausinėja šeimos narių, ir tik ne narkomanas. Jei gatvėje pasidarys bloga, pirmiausia įtars, kad pijokėlis.“ 

Kaip paaiškini savo bėdą, taip tave ir gydo

Kas lemia tai, kad vieni britų sveikatos priežiūros sistemą keikia, tik sunegalavus skrenda į Lietuvą, o kiti – negali atsidžiaugti draudimo apmokamomis kokybiškomis paslaugomis ir maloniu bendravimu?

Vienoje Anglijos ligoninių slauge dirbanti Rūta mano, kad sveikatos sutrikimai yra labai asmeniškas reikalas, ir žmonėms daug lengviau išsipasakoti savo kalba. Juo labiau, kad dažnam ne tik lengviau, o tiesiog kita kalba kalbėti – neįmanoma. Moteriai neretai tenka vertėjauti lietuviams ir rusakalbiams, nesugebantiems savo bėdų papasakoti gydytojams.

„Dažnai patys viską apsunkiname per kalbos barjerą nesugebėdami išaiškinti savo negalavimų gydytojui. Norint paaiškinti kaip skauda – duria, maudžia, raižo - reikia neprastų anglų kalbos žinių. Paviršutiniškas pokalbis su gydytoju dažnai baigiasi tik paviršutinišku gydymu. Manau, kad Britanijos sistemą puola tie, kurie čia nesigydo dėl kalbos nemokėjimo. Tokiems viskas blogai, ir jie važiuoja gydytis į Lietuvą“.

Andrėjus vienas iš tų išeivių,  kurie savarankiškai Anglijoje sunkiai išspręstų problemas – tam trukdo kalbos barjeras. Vyras čia tik pusmetį, intensyviai mokosi kalbą, bet eidamas pas gydytoją kviečiasi ir anksčiau čia atvažiavusią giminaitė.

„Kiekvienais metais sergu bronchitu. Iš patirties žinau, kad be antibiotikų nepasveikstu, todėl prašiau sesers tai paaiškinti medikams. Tai mano problema, kad nemoku gerai kalbėti angliškai, tad ieškau, kad padės. Žinau, kad susidūrus su rimtesne bėda kiekvieną kartą lankantis pas gydytoją galima gauti vertėją. Ligoninėje gydytojai labai malonūs, visada pasiteirauja, ar viską suprantu. Lietuvai iki to dar labai toli.“

Internete įvairiuose išeivių forumuose diskutuojantys lietuviai vienas kitam pataria, kad svarbiausia atvykus į šalį – išsiaiškinti kaip veikia sveikatos apsauga, kur kreiptis ištikus nelaimei, kur registruotis, pagaliau – savo, kaip paciento, teises. 

Kokia jūsų patirtis?

Iš girdėtų pasakojimų aišku, kad vienareikšmiško D. Britanijos medicinos vertinimo nėra. Vieni keikia britus už paracetamolio propagavimą, nenori apie savo bėdas aiškinti svetima kalba, nežino kur kreiptis, o gal ir nesulaukę tinkamos pagalbos skrenda pas tėvynės medikus.

Kiti tikina, kad tik Anglijos ligoninėse pajuto nuoširdų rūpesnį jų sveikata ir džiaugiasi, kad britai diagnozavo ir išgydė tas ligas, kurių lietuviai niekaip nerado.

Vis dėlto viešojoje erdvėje apie medicinos sistemą Anglijoje daugiau neigiamų nuomonių, nei teigiamų. Galima manyti, kad žmonės yra labiau linkę pasidalinti bloga patirtimi ir pasiguosti, bet mums įdomu sužinoti įvairias nuomones. 

Mes esame nauja labdaros organizacija „Do not Delay“, įsikūrusi Londone, ir kviečiame Jus komentaruose arba el. paštu info@donotdelay.org pasidalinti savo patirtimi besilankant pas britų gydytojus: kaip vertinate D. Britanijos medicinos sistemą, ar susidūrėte su kokiomis problemomis, kokios pagalbos jums reikėtų?