Milžiniški kosmoso burbulai glumina astronomus

Astronomus glumina mūsų galaktikoje aptikti du milžiniški burbulai, kurių kiekvieno plotas siekia 25 tūkst. šviesmečių, praneša telegraph.co.uk. Du platūs, nuo Paukščių tako centro į šiaurę ir į pietus besitęsiantys dariniai yra tokie dideli, kad 186 tūks. mylių per sekundę (apie 299 tūkst. km/s) greičiu keliaujančiam šviesos spinduliui prireiktų 50 tūkst. metų, kol nukeliautų nuo vieno burbulo krašto prie kito burbulo krašto.

Iki šiol nematytus burbulus atrado astronomas Dougas Finkbeineras iš Harvardo-Smitsono astrofizikos centro Kembridže, Masačiusetso valstijoje, naudodamas NASA gama spindulių kosminį teleskopą „Fermi“.
„Mes visiškai nesuprantame jo prigimties ir kilmės“, - prisipažino vakar D. Finkbeineras.

Burbulai užima daugiau kaip pusę matomo padangės ploto, nuo Mergelės žvaigždyno iki Gervės žvaigždyno, ir, manoma, kad yra milijonų metų amžiaus. Jie nebuvo pastebėti anksčiau todėl, kad juos dengė gama radiacinis rūkas.

Astronomai spėja, kad burbulai susiformavo išsiveržus milžiniškai juodajai skylei mūsų galaktikos centre.

D. Finkbeineras ir jo komanda atrado burbulus peržiūrinėdami viešai prieinamą informaciją iš „Fermi“ didelio ploto kosminio teleskopo. 2008 m. į kosmosą paleistas teleskopas yra galingiausias gama spindulių, kurie yra aktyviausia šviesos forma, ieškiklis.

Naujajame Džersyje įsikūrusio Prinstono universiteto mokslininkas Davidas Spergelis teigė: „Kitose galaktikoje mes matome, kad žvaigždžių sprogimas gali sukelti milžiniškus dujų nuotėkius. Kad ir koks būtų šių milžiniškų burbulų energijos šaltinis, tai yra susiję su daugybe sudėtingų astrofizikos klausimų.“