Už eurokomisarus, kurie vartosi kaip inkstai taukuose, geriau gyvena tik ES monarchai ir rusų oligarchai

Europos komisijos būstinė

„Išsiųskime senukus į Europą“ - tai jau tradiciniu tapęs posakis apie į karjeros saulėlydį įžengusius politikus, kurie išsiunčiami į Briuselį, kad ten, kaip kokiame nors radioaktyvių atliekų sąvartyne, ramiai praleistų paskutinius darbingus metus. Niekas jais ten nebesidomi. Jiems pakilus į tribūną, išjungiamos kameros ir mikrofonai. Kai kurie iš jų dar turi šiokios tokios įtakos savo tėvynėse. Tačiau dauguma yra anonimai – kaip pilkos pelės, permirkusios nuolatinėje Briuselio dulksnoje.

Vis dėlto toks įvaizdis klaidina – Briuselis toli gražu nėra senų politikos vilkų karšinimo namai. Už Europos Komisijos narius geriau gyvena tik Europos monarchai ir Rusijos oligarchai.

Briuselio komisaras ar komisarė, jei tik nori, gali turėti daugiau įtakos nei vidutinis didžiosios valstybės ministras. Tačiau sunkumų nekyla ir tiems, kurie tiesiog nori „lengvai pagyventi“. Finansiškai jie aprūpinti geriau nei dauguma jų kolegų namie – tų pačių, kurie juos ir „ištrėmė“ į Europą. Įsikūrę Briuselyje, jie gali juoktis iš apgailėtinų algų, kurias uždirba jų kolegos tėvynėse.

Tiesa tokia, kad postas Europos Komisijoje yra svajonių darbas. Gyveni prabangiai, turi nuosavą vairuotoją, asmeninių patarėjų, atstovų ir dar daugybę personalo – net nekalbant apie riebią algą.

Tačiau geriausia dalis prasideda pasibaigus kadencijai Briuselyje. Trejus metus gauni „pereinamuosius“ pinigus – arba kol susirandi geresnį darbą. O pensija tokia, kad gali įsivaizduoti jau numiręs ir patekęs į rojų.

Visame žemyne aidinčios kalbos apie diržų susiveržimą ir pensinio amžiaus didinimą Briuseliui, rodos, negalioja. Miestas maudosi piniguose. Subsidijoms skirtos sąskaitos plyšinėja per siūles ir kartais atrodo, kad ES sunku rasti būdų, kaip išleisti milijardus eurų. Taigi kodėl pareigūnams patiems jų nepasiėmus?

Europos Komisijos būstinėje – masyvioje betono tvirtovėje, vadinamoje Berlaymont'u – visi uždirba padorią algą. Netgi naujokas vertėjas pradeda nuo bazinės 4 190 eurų (14,5 tūkst. litų) per mėnesį algos. Vyresnis pareigūnas gali gauti iki 16 tūkst. eurų (55 tūkst. litų) per mėnesį. Be to, skiriami papildomi priedai gyvenimui užsienyje, būstui, vaikams, mokykloms ir darželiams. Europos mokesčių mokėtojai kasmet moka apie šimtą milijonų eurų privačioms mokykloms, kurias lanko eurokratų atžalos.

Komisijos vadovai, žinoma, uždirba dar daugiau. Bazinė eurokomisaro alga yra 19 910 eurų (69 tūkst. litų). Tie, kurie prie savo pareigų prisideda papildomą viceprezidento titulą, uždirba 22 122 eurus (76 tūkst. litų) arba 240 tūkst. eurų (830 tūkst. litų) per metus.

Komisijos prezidentas José Manuelis Barroso per metus uždirba 304 tūkst. eurų (apie milijoną litų).

Daugelis ES lyderių Briuselyje dar gauna vadinamąją „vietos priemoką“. ES vyriausioji atstovė užsienio reikalams Catherine Ashton, pavyzdžiui, iš viso gauna apie 323 tūkst. eurų (1,1 mln. litų) per metus. Be to, jai priklauso papildomos išmokos būstui ir reprezentacinėms išlaidoms – praktiškai viskam.